Mūsų galimybė kontroliuoti aplinką, elektrinės lemputės pagalba, vienu prisilietimu, pakeičiant naktį į dieną, naudojant centrinį namų apšildymą, paverčiant žiemą į vasarą, padeda pamiršti, jog visi organizmai vystėsi, kad užpildytų ekologinę nišą ir galėtų joje natūraliai prisitaikyti.

Ši evoliucija prasidėjo prieš maždaug keturis tūkstančius milijonų metų, kuomet mes susidurdavome su daug sunkesniomis nei šiais laikais aplinkybėm. Ikikambro periodo laikais apytiksliai 24 valandų cikle oro sąlygos svyruodavo  tarp stingdančio šalčio ir deginančios ultravioletinės radiacijos. Organizmams buvo naudinga užkoduoti savo kūno pokyčius biologiniame laikrodyje. Šiandien, mes galime pamatyti šio ritmo pasireiškimą visuose gyvuose organizmuose. Tai galėtų būti siejama su specifiniais vidaus ritmais, tokiais kaip širdies plakimas ar kvėpavimas, ar su aplinkos ciklais: metinis; mėnulio mėnesinis; potvynio; ar cirkadieninis, kas reiškia apytiksliai apie dieną (circa - apie; dies - diena).

Vis dar vyskta aukšto mokslinio lygio debatai dėl to, kokį poveikį žmogui daro nesuvokiamass jautrumas į išorinius dirgiklius, tokius kaip žemės magnetinio lauko pasikeitimas. Viena dabar aišku, jog  dienos, mėnesio, metų ritmas egzistuoja.

Yra daugybė įvairių vidinio laikrodžio pasireiškimų. Labai lengva atpažinti ritmus kasdieniniame gyvenime. Kiekvienas mūsų turime ypatingą laiką, kuomet esame geriausios formos. Kai kurie žmonės yra „rytiniai“, kai kurie „vakariniai“ (retai, tačiau pasitaiko ir „dieninių“ žmonių). Šie ritmai gali būti nustatyti objektyviais metodais. Reakcijos laikas (budrumas), kūno temperatūra ir hormonų sekrecijos kaita vyksta pagal tam tikrą ypatingą dienos modelį. Cikliška kaita būdinga ir nosies landoms.

Yra įrodyta, jog viena nosies landa susiaurėja ir išsiplėčia, pradeda dominuoti viena kitos atžvilgiu kas 0,5 – 3 valandos  dieną ir naktį. Taip pat buvo įrodyta, jog nosies ciklą įtakojanti parasimpatinė nervų sistema nosies landas užkemša (dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo į jas), o simpatinė – atkemša (dėl kraujagyslių susitraukimo).

Nosies ciklas būdingas ne tik žmonėms. Jis taip pat aptiktas ir pas triušius (Bojsen-Moller F, Fahrenkrug J. , 1971) kiaules ( Eccles R. 1978), kates (Bamford OS, Eccles R. 1982), šunis (Webber RL, Jeffcoat MK, Harman JT, Ruttimann UE, 1987 ) ir atrodo, jog šis fenomenas yra būdingas visiems žinduoliams ir galbūt kitiems gyvūnams.

Nosies landų pasipriešinimą taip pat įtakoja galvos ir kūno padėtis, fiziniai pratimai ir azoto oksidas. Kūno padėties pakitimai gali pakeisti oro tėkmę nosyje, pasikeitus santykiniam venų spaudimui. Fizinių pratimų metu išsiskiria epinefrinas, kuris sukelia nosies atsikimšimą. Seksualiniai hormonai įtakoja oro tėkmę nosyje, tokiu būdu nėštumas, lytinis brendimas, menstruacijos gali padidinti nosies užsikimšimą. Azoto oksidas (NO) įtakoja nosies kraujotaką ir gleivių produkciją.

Ištyrus nosies ciklo pasireiškimą pas kairiarankius ir dešiniarankius buvo nustatytas tos pačios pusės nosies šnervės dominavimas lyginant su priešinga 6 valandų tarpe (Searleman A., Hornung et al, 2005) .

Stebint nosies ciklą pastebėta, jog valgant labiau atsiveria dešinė landa. Tyrimo dalyvis, kuriam pusryčiaujant ir pietaujant dominavo kairė landa, skundėsi pilvo skausmais (E. Funk, 1998).

Įdomus darbas buvo atliktas tyrinėjant galimą vaikų autizmo įtaką rankos, akies ir nosies ciklo dominavimui. Buvo nustatyta, jog autizmu sergančių vaikų dominuoja kairė ranka, akis ir nosies pusė dešinės atžvilgiu. (Dane S., Balci N., 2007). Šis tyrimas tik patvirtino galimą smegenų šoninį ritmą,  kuriam daug dėmesio skiria mokslininkas David S. Shannahoff-Khalsa. Moksliniame pranešime jis pažymi galimą šoninės stimuliacijos naudą gydant tam tikro pusrutulio pažeidimą ir su tuo susijusi psichologinį sutrikimą (D. Shannahoff-Khalsa).

Ištyrus nosies ciklo pasireiškimą pas vaikus, buvo nustatyta, jog jis būdingas kaip ir suaugusiems. Tačiau pastebėta, jog vaikų nosies ciklas ne toks reguliarus kaip suaugusiųjų  (Gallego AJ; Cavallari FE et al, 2006). Gali būti, jog vaikų autonominės nervų sistemos veikla yra jautresnė įvairiems pokyčiams. Suaugusių gyvenime mažiau pokyčių, todėl ir ciklas reguliaresnis.

Kaip bebūtų, ši mokslinė dirva dar ganėtinai sausa. Reikia daugiau duomenų, kad nosies ciklo diagnostiką būtų galima pritaikyti ligų profilaktikoje ar gydyme. Indijoje senoliai kartais su savimi nešiojasi lazdą, kurią ilgesnį laika paspaudus į aktyvų tarpšonkaulinį tašką, atsikemša priešingos pusės šnervė. Kita vertus nosies ciklas tik patvirtina jogos pakaitinių kvėpavimų galimą įtaką sveikatai. Jogoje nosies ciklo sutrikimas įvardijamas kaip galima ligos pasekmė. Ar jau pastebėjote, kuri nosies pusė dominuoja pas jus?

Parengė Ignas Zakarauskas