Naujas būdas sutrikusiems valgymo įpročiams spręsti: kognityvinės terapijos ir jogos poveikio įvertinimas

Mokslininkai iš Virdžinijos Commonwealt Universiteto palygino kognityvinės terapijos ir jogos naudą nepasitenkinimą savo kūnų jaučiančioms moterims. 96 koledžo studentai, išsakę nepasitenkinimą savo kūnu, buvo suskirstyti į kontrolinę grupę (30 dalyviai), jogos grupę (33) ar konityvinės disharmonijos grupę (33).

Abiem grupėm tiek kognityvinės terapijos, tiek jogos pratybos buvo taikomos vieną kartą per savaitę 45min. Tyrimas truko šešias savaites. Kognityvinė intervencija buvo taikoma norint padėti moterims atpažinti neigiamus įsitikinimus, susijusius su kūno vaizdu ir idealiu svoriu, suprasti šių įsitikinimų priežastis ir skatinti priešingus (galbūt sveikesnius) įsitikinimus. Jogos intervencija – integrali jogos praktika, įskaitant asanas ir meditacijas, kurių mokė mokytojas iš Tarptautinės jogos sąjungos.

Dalyviams, kuriems buvo taikoma kognityvinė intervencija, pasireiškė žymūs pokyčiai, pakeičiant sutrikusią mitybą, požiūrį į savo kūną, aleksitimiją (sunkumas atpažįstant ir išreiškiant emocijas), nerimą. Dalyviams kontrolinėje ir jogos grupėje pokyčiai nepasireiškė.

Svarstant kodėl kognityvinė terapija buvo efektyvesnė už jogą, autoriai išskiria dvi priežastis. Pirma, tyrimas buvo pritaikytas trumpalaikei intervencijai. Svarbus skirtumas yra tarp žmonių, kurie patys pasirenka jogos praktiką, ir tų, kuriems nebūdingas natūralus potraukis jogai. Jogą pasirinkusios ir ilgą laiką praktikuojančios moterys gali gauti daug naudos, kas nepastebėta šešių savaičių trukmės tyrimo metu.

Antra, netiesioginė jogos praktika, skirta kūno vaizdo suvokimui pagerinti buvo palyginta su tiesioginiu kognityvinės terapijos poveikiu. Tai, kas šiame tyrime nebuvo atliekama, bet dauguma jogos terapeutų instinktyviai taiko, yra dviejų šių priemonių apjungimas. Aš tikiuosi, jog dauguma jogos terapeutų gali sėkmingai padėti žmogui atpažinti ir paveikti neigiamus įsitikinimus, kaip vieną iš savęs pažinimo ir padidėjusio sąmoningumo praktikos dalių.

Autoriai: Mitchell, K.S., Mazzeo, S.E., Rausch, S.M., & Cooke, K.L.

Šaltinis: International Journal of Eating Disorders, 40(2), 120-128.

Parengė Ignas Zakarauskas

Išsakykite savo nuomonę