L. Charjanova. Terapinės jogos pratybų ypatumai

Kas yra terapinė joga ir kuo ji skiriasi nuo bendrų jogos pratybų? Apie jogos terapijos pratybų ypatumus pakalbinome Lili Charjanovą, vieną iš nedaugelio kineziterapeučių, savo praktikoje sėkmingai naudojančių rytų ir moderniosios medicinos elementus.

Būsimiems ir ką tik integravusiems į jogą mūsų lankytojams dažnai kyla daug klausimų: kuo skiriasi terapinė joga nuo kitų mūsų studijoje vedamų jogos užsiėmimų, kokie jos ypatumai, intensyvumas ?

Žmogų labiausiai domina jo fizinė sveikata, todėl mūsų lankytojai užduoda vieną konkretų klausimą: ‘‘Ar jis dalyvaudamas jogos pratybose bus saugus esant konkrečiai jo problemai ? Ar bus atsižvelgta būtent į jo skausmą, į jo negalavimą, į jo dabartinę sveikatos problemą ?

nuostabus-medis.jpg

Terapinė joga atsako – taip, bus. Terapinės jogos uždavinys ir mano, kaip trenerio, atsakančio už savo lankytojus, tikslas – dirbant grupėje leisti suvokti žmogui, kad šią akimirką dirbama tik su juo vienu ir dėl jo. Jis yra stebimas ir svarbus treneriui.

Mano būsimieji lankytojai, kurie nori praktikuoti jogą, registruojasi telefonu. Tokį norintįjį konsultuoju ir apklausiu: ar problema sena, ar stebima kartu su šeimos gydytoju, kontroliuojama. Esant sveikatos problemai reikalauju tikslios diagnozės, ligos eigos aprašymo, šeimos gydytojo konsultacijos ir leidimo lankyti terapinės jogos pratybas. Šioje mažoje nematomoje bendradarbiavimo grandinėje slypi galinga sveikimo, savo ligos stabilizavimo, net kontrolės – jėga.

Lankančiųjų jogą išsami apklausa man padeda giliau suvokti žmogaus galimybes veikiant savo kūną per judesį arba minčių galią (saviįtaiga), naujo, idealaus, sveiko kūno sukūrimo principų naudojimą. Galimybių begalė!

gamtos-kurinys.jpg

Žinant savo grupių kiekvieno lankytojo fizinį pasirengimą, problemines sritis (dvasines, fizines) - dirbti paprasčiau. Esu atsakinga už savo kiekvieną ištartą žodį.

Jogoje vyraujantis šūkis: „Orientuotis į sveikiausią ir stipriausią‘‘- terapinėje jogoje neveiksnus.

Vykstant komandiniam darbui kiekvienas lankytojas turi jaustis „prižiūrimas, saugus, vienintelis, nematomai – matomas trenerio“. Laikui bėgant atsiranda telepatinis ryšys. Jaučiu savo pakaušiu (tesiogine šio žodžio prasme), matau, netaisyklingai atremtą ranką ar koją. Atsisuku į tą žmogų ir savo žvilgsniu pranešu: ‘‘Suvesk tarpumentį, išlygink kaklą‘‘. Viskas įvyksta tą pačią akimirką. Tai maži stebuklai, kurie vyksta ir kitų mūsų trenerių pratybų metu. Tai jogos stebuklai!!!

Terapinės jogos metu visada naudojami keli užklotai (atsipalaidavimo metu, kelių apsaugai, korpuso amplitudžių išlaikymui, savo rankų, kojų sąnarių nukrovimui), diržai, kaladėlės. Yra tam tikra žmonių grupė, kuriems rekomenduoju atlikti judesį, asaną, kitas terapines metodikas atremiant dubenį, nugarą į sieną, prie skersinio, prie terapinio „kabančio balno“. Visos padėtys, pozos atliekamos „komfortiškai“, patogiai. Kartais jokauju, sakydama saviškiams: „Esame labai komfortiška grupė, išlepinta patogumų‘‘.

medziu-pavesy.jpg

Beveik kiekvienos treniruotės metu pasitelkiu į pagalbą mūsų „nekalbų‘‘ pagalbininką - skeletą Semą, kuriam „skaičiuojami“ visi esami kauliukai, apčiupinėjami sąnariai. Išstudijuojame anatomijos plakatuose pavaizduotus žmogaus raumenis -  pagrindinius, fazinius - išsiaiškiname, kur konkrečiai jie tvirtinasi, kokį judesį atlieka. Mano lankytojams tai labai svarbu. Jie kaskart iš naujo susipažįsta su savo kūnu, mokosi priimti kūnus tokius, kokie jie yra šią jų gyvenimo akimirką (sumažėjusias sąnarių judesių amplitudes - SJA, lankstumą). Kas antras grupėje skundžiasi nugaros problemomis, kas trečias - sąnarių; beveik 80% lankytojų SJA sumažėjusios.

Adaptacijos ir integracijos laikotarpis kiekvienam individualus. Nuo 3 iki 6 mėnesių. Pastebėjau, kad sistemingai lankant 2 kartus per savaitę, šis laikotarpis tęsiasi iki 5mėnesių.

Kaip minėjau anksčiau, mano lankytojas yra stebimas, garsiai bet draugiškai paaiškinamos atlikimo ar susistatymo klaidos. Būtinai parodoma, kokia kita alternatyva galime pasinaudoti atlikdami tam tikrą asaną.Visi kiti taip pat užfiksuoja tai savo atmintyje.

ratas.jpg

Visuomet savo grupei išlieku atvira. Jei pati nepasiekiu tam tikrų didelių sąnarių amplitudžių, visada apie tai pasakau, neapsimetinėju. Žmonės atpažįsta melą…Tuo suteikiu ir sau, ir jems galimybę tobulėti.

Pratybų metu konkretų žmogų perspėju, kokios asanos nerekomenduoju daryti, kai ją atlieka visa grupė, ir paaiškinu, kokios gali būti pasėkmės arba pakeičiu jam užduotį.

Pirmi 3-4 užsiėmimų mėnesiai panašūs į “pirmaklasių  mokymąsi„. Per šį laikotarpį mano lankytojų protas tampa lankstesnis, „terapinė jogos abecėlė“  įsirašo į probleminę kūno sritį, atsiranda pasitikėjimo ir saugumo jausmas. Mano lankytojai suvokia, kad nebijo savo probleminės zonos, ją prisijaukina, o vėliau ir „susidraugauja‘‘. Visa tai suprantu iš jų akių. Ateina laikas, kai iš „pirmaklasio terapinio lygio pereinama į aukštesnį „.

Kalbinu savuosius jogiukus, patariu, kaip galime sau padėti kitaip,  nes duomiuosi liaudės medicina, netradiciniais gydymo būdais.                                                                  

Lili Charjanova kineziterapeutė, jogos instruktorė

Jogos mokytoją kalbino Ignas Zakarauskas

Išsakykite savo nuomonę