Ankstesnė mokslininkų Jell ir Shannahoff-Khalsa (1993) studija parodė jog, kvėpavimas per dešinę nosies pusę pagerina erdvinį suvokimą, o per kairę – verbalinius (kalbos) gebėjimus. Werntz ir kiti (1987) teigė, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę įtakoja priešingos pusės smegenų pusrutulį. R.J.S. Marshall ir R. Panico (2008) ruošiantis insultą patyrusių žmonių studijai, ištyrė sveikus žmones, kad galėtų nustatyti ar ilgalaikis (10 savaičių) kvėpavimas per vieną nosies pusę gali pagerinti pažinimą. Buvo tikimasi, jog kvėpavimas per kairę nosies pusę pagerins erdvinį suvokimą, o per dešinę -verbalinius gebėjimus.

Trylika dalyvių buvo padalinti į dvi grupes. Vieni 10 savaičių kiekvieną dieną atliko kvėpavimo pratimą per kairę, kiti per dešinę nosies pusę. Dalyviai buvo testuojami pradžioje, eigoje ir po 10 savaičių.

Buvo nustatyti statistiškai reikšmingi pokyčiai p<0.05, taikant Beko depresijos ir nerimo indeksą, taip pat reikšmingai pakito kalbos sklandumas ir dėmesys. Duomenys tarp kvėpuojančių per kairę ar dešinę nosies pusę neparodė reikšmingo skirtumo.

Autoriai, remiantis savo tyrimo išvadomis mano, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę gali būti naudingas mažinant Beko depresijos ir nerimo duomenis, taip pat gerinant iškalbingumą ir dėmesį. Taip pat pabrėžiama, jog reikalingos tolimesnės sveikų ir insultą patyrusių žmonių studijos norint nustatyti kvėpavimo galimybes reabilitacijoje.

Gali būti, jog mokslininkams nepavyko įrodyti skirtumo tarp dešinės ir karės nosies pusių dėl mažo dalyvių skaičiaus (13). Ši studija dar karta parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai gali būti tinkamas kvėpavimas.

Šaltinis: Department of Communication Sciences & Special Education, University of Georiga, Athens, Georgia

Autoriai: R.J.S. Marshall PhD , R. Panico MD

Parengė Ignas Zakarauskas