Klinikinio bandymo metu buvo palygintas jogos ir fizinių pratimų efektyvumas žmonėms sergantiems šizofrenija. Triamųjų amžius - nuo 18 iki 55 metų.Tyrime dalyvavo ambulatoriškai (užsuka į ligoninę, tačiau nepasilieka nakvoti) ir stacionariai (pasilieka ligoninėje mažiausiai vieną naktį) besigydantys pacientai. Dalyviai sergantys šizofrenija buvo suskirstyti į dvi grupes.

Viena tiriamųjų grupė (n=31) vieną valandą praktikavo jogą pagal SVYASA programą (Swami Vivekananda Yoga Anusandhana Samsthana). Jos metu buvo praktikuojama sithilikarana vyayama (sąnarių išlaisvinimo padėtys), surya namaskar (saulės pasveikinimas) ir kitos asanos. Taip pat buvo taikomos kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos. Kita grupė dalyvių (n = 30) vieną valandą atlikinėjo paprastus fizinius pratimus, kuriuos sudarė: greitas ėjimas, šuoliukai, įvairūs pratimai iš stovimos ir sėdimos padėties bei atsipalaidavimas. Abi tiriamųjų grupes apmokė tas pats terapeutas. Mokymai truko vieną valandą per dieną penkias dienas per savaitę, iš viso tris savaites. Vėliau dalyviai buvo skatinami tęsti pradėtą praktiką dar tris mėnesius. Viso tyrimo metu ir net per pratybas dalyviai vartojo antipsichotinius vaistus.

Buvo vertinamos dalyvių psichosocialinės funkcijos prieš ir po keturių mėnesių tyrimo. Vertinantis asmuo nebuvo informuotas, kuri grupė praktikavo jogą, o kuri fizinius pratimus. Dalyviai, praktikavę jogą, pasižymėjo geresnėmis socialinėmis ir darbinėmis funkcijomis bei geresne gyvenimo kokybe nei paprastus fizinius pratimus dariusi tiriamųjų grupė.

Šaltinis: Acta Psychiatrica Scandinavica, 116, 226-32. September 2007.

Autoriai: Duraiswamy, G., Thirthalli, J., Nagendra, H.R., Gangadhar, B.N.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė