Pasirodžius Rhonda Byrne knygai ir filmui „Paslaptis“ (The Secret), daugybė žmonių visame pasaulyje pradėjo naudoti teorijas, kad išmoktų pozityviai mąstyti ir pakeistų savo gyvenimą į gerą.

Mintys materialios. Mintys kuria daiktus. Visa ką mes kasdien matome, atsirado iš žmogaus idėjos. Mintys nematomos, kita vertus, jos gali pasireikšti po valandos, dienos, mėnesio ar metų. Įsivaizduokite, jog suplanuojate kažką gražaus, pavyzdžiui, įsivaizduojate savo būsimą projektą ar darbą, kurį vėliau atliksit. Pirmiau gimsta mintis, idėja, o vėliau tai įgyvendinat. Jūsų darbai ir veiksmai, tiesiogiai priklauso nuo jūsų minčių.

Jogai jau prieš daugelį tūkstančių metų suprato, jog žmogaus veiksmai yra susiję su jo kalba, mąstymu, jausmais. Jei žmogus blogai jaučiasi, galvoja ir šneka negatyviai ar jo veiksmai gali būti šviesūs ir kūrybingi? Žmogaus mintys formuoja ne tik daiktus, bet ir mūsų fizinį veidą, svajones, veiklą ir pačią asmenybę. Didžiausi pasaulio atradimai kilo iš šviesios minties.

„Į ką sutelkiame dėmesį, tas plečiasi“, Arnold Patent.  Jei pernelyg galvojate apie dalykus, kurių neturite (negatyvusis mąstymo aspektas), nematome visa to, ką turite (pozityvusis mąstymo aspektas).

Įvairios mintys iš knygos „Paslaptis“ (The Secret):
1. Pritraukimo dėsnis sako, jog kaip panašūs traukia panašius, taip ir kylant minčiai atsiranda daugiau panašių į ją minčių. Jei jus supa pozityvūs žmonės, pradedate jausti jus palaikančią pozityvią energiją.
2. Dabartinės mintys projektuoja jūsų gyvenimą ateity. Tai apie ką dažniausiai galvojate ar į ką daugiausiai sutelkiate dėmesį, pasirodo kaip jūsų tikras gyvenimas, tarsi išpranašautumėte sau ateitį.
3. Mintys yra magnetinės ir turi tam tikrą dažnį. Kai jūs galvojate, mintys siunčiamos į visatą. Vėliau grįžta pritraukdamos panašaus dažnio dalykus atgal.
4. Neįmanoma vienu metu blogai jaustis ir turėti gerų minčių.
5. Kai jaučiatės blogai, jūsų savijautai būdingas dažnis pritraukia daugiau blogų dalykų. Priešingai, kai jaučiatės gerai, pritraukiate daugiau gerų dalykų.
6. „Paslaptingi pagalbininkai“, tokie kaip malonūs prisiminimai, gamta ar jūsų mėgstama muzika, gali pakeisti jūsų jausmus ir esamą dažnį akimirksniu.
7. Meilės jausmui būdingas didžiausias dažnis, kokį galite skleisti. Kuo didesnę meilę jūs jaučiat ir skleidžiat, tuo daugiau įgyjate galios. The Beatles muzikantai yra pasakę „Meilė, kurią jūs gaunate, prilygsta tai, kurią jūs sukuriate“. Saulei nereikia žmonių pagalbos, jog ji kaistų. Taip ir žmogui nereikia kito žmogaus, kad jo meilė stiprėtų
8. Dėkingumas yra galingas įrankis galintis pakeisti energiją ir gyvenimą į gerą. Kuo daugiau žmogus jaučiasi dėkingas, tuo daugiau atsiranda dalykų už kuriuos jis gali padėkoti.
9. Pradėkite savo dieną įsivaizduodami kaip norėtumėt, jog ji praeitų. Taip darydami jus sukursite iš anksto apgalvotą gyvenimą.

Kūrybos procesas padeda sukurti tai ko norite. Tam reikalingi trys žingsniai.
Pirmas. Prašymas (visatos, Dievo, „aladino“) tai ko norite suteikia galimybę išsiaiškinti ko iš tikrųjų norite.
Antras. Tikėjimas apima veikimą, kalbėjimą ir galvojimą, jog tai ko norite, jau turite. Kai jus pasiekiate tinkamą dažnį, pritraukimo dėsnis leidžia jums sutikti pozityvius žmones, atsirasti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir aplinkybėm.
Trečias. Gavimas apima jausmą, kuris kils, kai jūsų noras bus patenkintas. Gera savijauta dabar, suteiks jums tinkamą dažnį, kad tai ko norite gautumėte ateity.

Įvairūs tikėjimai, mokymo sistemos patvirtina „Pritraukimo dėsnio“ efektyvumą. Ieškoti toli nereikia. Prisiminkite, kaip jūs galvojot apie savo draugą ar giminaitį, o po kurio laiko netikėtai sulaukėt iš jo skambučio ar sutikot gatvėje, parduotuvėje. Būkite pozityvūs

Daugiau informacijos apie „Pritraukimo dėsnį“ galite rasti adresu www.thesecret.tv

Parengė Ignas Zakarauskas

Šis straipsnis skirtas tėvams, įvairių sporto šakų, kūno kultūros mokytojams ir visiems, kuriuos domina joga ir sveikata. Sparčiai kintant paauglio kūnui, keičiasi kartu ir įvairūs pažintiniai procesai (mąstymas, atmintis, kalba). Dauguma specialistų šį laikotarpį įvardina kaip vieną iš sudėtingiausių, su daugybe krizių, kurias jauni žmonės turi išspręsti. Nuo to kaip jas pavyks išspręsti didžia dalimi priklauso tolimesnės raidos kokybė. 

„Jogos praktika (ar Pilates), kur propoguojama proto-kūno jungtis, tai – kūrybingas ir veiksmingas būdas paaugliams susikurti teigiamą savo kūno vaizdą,“ sako Elissa Gittes, MD, Vaikų ligoninės Pitsburge, paauglių medicinos specialistė.
Jogos praktika padeda paaugliams užmegzti ryšį tarp kūno ir proto. Šis ryšys ne tik pagerina kūno vaizdą, bet taip pat pagerina laikyseną ir sumažina streso lygį.

Bet ar jogos praktikavimas skiriasi kuo nors nuo žolės riedulio?

Ekspertai sako, jogs sportas nepuoselėja kūno-proto sąmoningumo taip kaip tai daro joga. „Sporte kaip žolės riedulys, paaugliai gauna daug adrenalino iš aplodismentus dalijančios ar švilpiančios minios. Bet jogos metu, ne kitų žmonių aplodismentai leidžia gerai jaustis. Tik pats paauglys yra atsakingas už savo gerą savijautą,“ sako Mary Kaye Chryssicas, knygos “ Kvėpavimas: Joga paaugliams“ autorė. „Noras varžytis ir būti pirmiems išsekina, ir sukelia nerimą; tuo tarpu jogos metu kyla palengvėjimo jausmas.“

Padidėjęs lankstumas

Paauglystei būdingi augimo šuoliai. Tuo metu kaulai auga greičiau nei raumenys, todėl yra sunku palaikyti lankstumą.  „Jogos dėmesys kūno lankstumui gali padėti išspręsti šią problemą,“ sako Kevin Walter, Vaikų ligoninės Milvokyje sporto medicinos pediatras.

Mes paprastai negalvojame, jog paauglių raumenys gali būti sustingę, bet taip yra. Sustingę raumenys gali sukelti skausmus galvoje, gėlą ir skausmą įvairiose kūno dalyse. Padidėjęs lankstumas gali padėti užkirsti kelią sportinėms traumoms.

Dauguma paauglių žavisi sporto šakomis tokiomis kaip krepšinis, futbolas, bėgimas, tinklinis. Gaila, jog dar dažnai įvairios sporto programos ne tik sveikatina, bet ir traumuoja jaunus žmones. Ypatingai ankstyvuoju paauglystės laikotarpiu, kai kūnas dar nėra pasirengęs dideliems ištvermės krūviams. Reikia skirti ypatingą dėmesį tam tikroms raumenų grupėms, kad jaunuoliai nebūtų pasmerkti negalavimams, tokiems kaip nugaros skausmas. Sporto šaka, gera ar bloga, priklauso nuo programos, kuria ji paremta.

Geresnė laikysena

Pasak Chrissicas, dauguma įvairių jogos praktikos principų, tokių kaip bambos įtraukimas link stuburo ar viršugalvio patempimas skatina palaikyti taisyklingą laikyseną. Ji taip pat pabrėžia, jog dauguma paauglių tampa kuproti dėl sunkių kuprinių nešiojimo ir ilgo netaisyklingo sėdėjimo prie kompiuterio. Pakritę pečiai ir prasta laikysena projektuoja į blogą savo kūno vaizdo suvokimą.

Geresnis kūno vaizdas

Nėra paslaptis, jog vykstant ypatingiems kūno pokyčiams ir mokantis priprasti prie hormoninės kaitos, paauglėms sunku palaikyti teigiamą požiūrį į savo išvaizdą. „Tai laikas, kai merginos gali jaustis atskirtos nuo kūno,“ sako Kim Weeks, jogos mokyklos Vašingtone įkūrėja. „Jos jaučia spaudimą turėti tobulą kūną ir tobulą veidą“.

Beth Shaw, YogaFit pasaulinės treniravimo sistemų korporacijos įkūrėja ir vadovė sako, jog  galimybė pažinti savo kūna jogos dėka padeda merginoms geriau jaustis. Atitrūkus nuo įvairių informacijos šaltinių, įsijungia pozityvaus mąstymo ciklas. Smagu tiesiog džiaugtis tuo kokia esi.

Kai kurioms merginoms – jei jos nėra sportininkės – jogos mokymasis tampa pirmu savo kūno jėgos pažinimu. Daugumai merginų tai stulbinantis atradimas. „Pradedi suprasti, jog tai kūnas, kurį gali sustiprinti ir  pamažu suvoki jo stulbinančias galias,“ sako Chryssicas. Tai sumažina priklausomybę ir galvojimą vien tik apie savo kūno išvaizdą.

Sumažėjęs streso lygis

Ritmiškas kvėpavimas ir raumenų tempimas padeda paaugliams geriau kovoti su kasdieniniu stresu. „Vienas pagrindinių jogos principų – kokybiškas kvėpavimas,“ sako Weeks. „ Kai paauglius mokoma kvėpuoti, jie pastebi kylančius pojūčius. Įkvėpimas, tuomet paleidimas. Pastebėsite, jog jie pradės atsipalaiduoti.“

Gilus kvėpavimas yra pagrindinė antistresinė priemonė, naudinga sumažinant protinę įtampą, pagerinant miegą ir raminant nervus.“ Jogiškas kvėpavimas sukelia visa apimantį geros savijautos jausmą,“ sako Shaw.

Joga suteikia paaugliams gyvenimo įrankius

Paaugliai labai apie daug kuo domisi ir tai dažnai tik dar labiau padidina streso lygį. Joga suteikia jiems du dalykus, kurių jiems žūtbūt reikia: fizinis aktyvumas ir emocinė mityba. „Egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kūno ir proto. Jei protas jaučiasi sveikas, taip jausis ir kūnas,“ sako Chryssicas.

Visa apimantis fizinis aktyvumas, kurį paagliai gali gauti jogos metu gali sumažinti nerimą.  Paauglystės laikotarpyje jie bando suprati kaip pritapti šeimoje, tarp draugų, mokytojų ir svarbiausia, savo vietą pasaulyje,“ sako Walter.

Joga paaugliams, jei yra galimybė turėtų vykti atskirai nuo suaugusiųjų. Pasak garsaus jogos mokytojo Iyangar, jaunuoliams gali būti per sunku su vyresniais.  Ir ne dėl sunkių jėgos ar ištvermės reikalaujančių pratybų, o dėl nepakankamo gebėjimo ilgą laiką išlikti dėmesingiems. Vaikai ir paaugliai, ko iš jų norima, gali suprasti iš pusės žodžio, tuo tarpu suaugusiems neretai ir keletos sakinių per mažai.

Tikiu, jog sportas gali būti sveikatos šaltinis. Tereikia žinoti iš kur to pasisemti. Įvairios jogos praktikos gali ne tik pagerinti sportininkų pasiekimus, bet ir jų sveikatą.

Šaltinis: IDEA Fitness journal, January 2008

Parengė: Ignas Zakarauskas

Muzikos klausymasis stimuliuoja smegenis ir kūno-proto ryšius, gali atgaivinti kalbos centrų veiklą smegenyse, pagerinti atmintį, eiseną ir koordinaciją.Tyrimai rodo, jog filme Pabudimai (Awakenings) populiariai pavaizduota muzikos terapija, kurios pradininkas Oliveris Saksas, padeda gydyti neurologinius sutrikimus stimuliuojant pokyčius smegenyse. Vis daugiau tyrymų įrodo, kad smegenys turi dideles galimybes atsistatyti. „Iš dalies“, kaip sako Robinas I. Brey, Neurologija Dabar žurnalo vyriausias redaktorius, smegenys yra labai didelis ir komplikuotas tinklas su galimybe keistis ar atsikurti. Ir jei vienos vietos ryšiai yra pažeisti dėl neurologinių ligų, tuomet kiti ryšiai gali būti sukurti – kartais labai kūrybingu būdu“.

Kaip teigia Končeta Tomaino, Beth Abraham ligoninės instituto vadovė, centro, kuris apjungia neurologinius, reabilitacinius ir muzikos-smegenų tyrimus, muzikos terapija stimuliuoja su muzika susijusias smegenų dalis. Pavyzdžiui, žmogui, kuris serga Alzhaimerio liga, smegenų vieta atsakinga už atminties atkūrimą yra pažeista. Muzikinė atmintis, kaip bebūtų, yra susijusi ne tik su pačia muzika, bet ir su aplinka, kuri supo klausantis muzikos. Muzikos klausymasis dėl to  gali netiesiogiai stimuliuoti atminties fragmentų atkūrimą, kurie kitu atveju negrįžta. Galimybė susigąžinti dalį atminties gali paguosti demensija sergančius žmones.

Muzikos terapija taip pat gali pagelbėti sergant Parkinsono liga. Žmonių, kurie serga Parkinsono liga, minčių pavertimo į judesį organizuojanti smegenų vieta yra pažeista. Muzika su stipriais, ritmiškais dūžiais gali stimuliuoti motorinę kontrolę, judesį ir koordinaciją. Tyrimai rodo, jog eisenos mokymas su muzika pagerina Parkinsonu sergančių žmonių vaikščiojimo greitį ir koordinaciją.

Brey taip pat pažymi, jog muzika yra naudinga ir sveikoms smegenims. Daugiau informacijos apie muzikos poveikį sveikatai galite rasti adresu www.bethabe.org/music_institute55.html Klausykitės į sveikatą

Šaltinis: IDEA Fitness Journal, June 2007

Parengė Ignas Zakarauskas

Daugelis kas mėginote keisti mitybos būdą, norint sustiprėti, numesti ar priaugti svorio susidūrėte su didele dietų pasiūla. Viena jų siūlo atsižvelgti į savo kraujo grupę, kita skaičiuoti taškus ar stebėti veiklos ir suvartotų kalorijų santykį. Pasirinkti kažką sau naudingo tikrai yra iš ko, daug sunkiau yra palaikyti pasiektą rezultatą. Tam reikalingas ne tik kitoks judėjimo ar valgymo įprotis, bet  ir gebėjimas laisvai rinktis.

Straipsnis skirtas norintiems atkurti savo autentišką terpę, būti laisviems renkantis maistą. Čia nerasite patarimų ką ir kada valgyti. Tai įžvalgos klausimai padėsiantys jums patiems pasirinkti.
Ar jums reikalingas kompasas, kad sužinotumėte kur yra šiaurė? Pabandykite atsakyti sau į žemiau pateiktus klausimus, kad vėliau galėtumėte geriau orientuotis.
Dėmesys valgymo įpročiams, „mityba rūke“
• Ar jūs valgote todėl, jog esate alkani? Atidarote šaldytuvą norėdami rasti kažką, kas numalšintų jūsų alkį ar dėl to, jog neturite tuo metu ką veikti. Sėdėdami kine valgote todėl, jog to norite ar todėl, jog  kažką turite savo rankose? Ar pastebite jei persivalgote? Galbūt kas skatina taip elgtis? Ar jaučiate kada esate sotūs?
• Ar neatrodo, jog mašinoms tenka švaresnis „kuras“ negu jums?
• Ar pavalgius norisi prigulti, ar kažką aktyviai nuveikti?
• Ar maistas mums teikia energiją, ar atvirkščiai?
• Galbūt valgydami bandote užslopinti savo neigiamas emocijas?
• Kokioje aplinkoje valgote: žiūrėdami televizorių, spręsdami sunkius uždavinius ar sėdėdami virtuvėje prie stalo?
Intuityvi mityba, „ką šis maistas man suteikia“
• Ar maistas sukelia kaltės jausmą, apgailestavimą, pilvo pūtimą, skrandžio diskomfortą, ar yra maistingas, teikiantis energijos, pakeliantis nuotaiką?
• Ar tai ką valgote jums suteikia jėgų ar jūs jaučiatės dar labiau išsekę?
• Galbūt tai trumpas pasitenkinimo jausmas, bet ilgos nemalonios to pasekmės?
• Egipto piramidės skiriasi, skirtingos, individualios ir sveikos mitybos piramidės.
Maisto turtingo vandeniu suradimas ir supratimas, kodėl to mums reikia
• Kuo ypatingas vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo?
• Vaisiai – arčiausiai gamtos, daugiausiai vandens, greičiausiai pasisavinami.
• Ar pavalgęs jaučiuosi sunkesnis ar lengvesnis?
Natūralus maistas, „nutukę melagiai“
• Chemikalai maiste virsta chemikalais jūsų kūne
• Natūralus maistas – kuo mažiau tarpininkų (grūdai, vaisiai, daržovės, riešutai).
• Ar valgyti sveikai = tapti vegetaru? Kokios yra vegetarizmo rūšys?
• Ar maiste yra daug keistų, nežinomų elementų, konservantų? Kam jie reikalingi?
• Sėlinantis mitybos pakeitimo būdas pvz.: pamėginkite vietoj dviejų šaukštelių cukraus pasitenkinti vienu, neskubėkit, kitaip gazelė gali pasprukti iš po nosies.
• Ar tai maistas? Ar jo klastotė? Apgaudinėdami gamtą, apgauname save.
• Kokie galėtų būti natūralūs prieskoniai?
Valgau ir lieknėju ar valgau, nes gyvenu?
• Persivalgymo era:
1. Maisto kiekis pagal lėkštės apimtį.
2. Galbūt jums gaila išmesti maistą? Man gaila. Kaip tai galėtume išspęst? Maisto pertekliui leisti eikvoti jūsų energiją, o gal benamis katinas jį ras?
3. Nemandagu, baisu nevalgyti? „Už senelį, už tėtį, mamą“
•    Kodėl mažiau valgantys ne retai gyvena ilgiau?
•    Mažiau valgyti – ne badauti, o valgyti mažesnėmis porcijomis.
4. Ar svarbu jausti maisto kvapą, skonį, temperatūrą, jį lytėti?
Stenkitės vadovautis savo vidiniu kompasu, mąstyti pozityviai. Mūsų nuomonė apie tam tikrą maistą gali pagerinti jo kokybę ir atvirkščiai. Būkite laimingi!!!

Parengė Ignas Zakarauskas

Mokslininkai iš Virdžinijos Commonwealt Universiteto palygino kognityvinės terapijos ir jogos naudą nepasitenkinimą savo kūnų jaučiančioms moterims. 96 koledžo studentai, išsakę nepasitenkinimą savo kūnu, buvo suskirstyti į kontrolinę grupę (30 dalyviai), jogos grupę (33) ar konityvinės disharmonijos grupę (33).

Abiem grupėm tiek kognityvinės terapijos, tiek jogos pratybos buvo taikomos vieną kartą per savaitę 45min. Tyrimas truko šešias savaites. Kognityvinė intervencija buvo taikoma norint padėti moterims atpažinti neigiamus įsitikinimus, susijusius su kūno vaizdu ir idealiu svoriu, suprasti šių įsitikinimų priežastis ir skatinti priešingus (galbūt sveikesnius) įsitikinimus. Jogos intervencija – integrali jogos praktika, įskaitant asanas ir meditacijas, kurių mokė mokytojas iš Tarptautinės jogos sąjungos.

Dalyviams, kuriems buvo taikoma kognityvinė intervencija, pasireiškė žymūs pokyčiai, pakeičiant sutrikusią mitybą, požiūrį į savo kūną, aleksitimiją (sunkumas atpažįstant ir išreiškiant emocijas), nerimą. Dalyviams kontrolinėje ir jogos grupėje pokyčiai nepasireiškė.

Svarstant kodėl kognityvinė terapija buvo efektyvesnė už jogą, autoriai išskiria dvi priežastis. Pirma, tyrimas buvo pritaikytas trumpalaikei intervencijai. Svarbus skirtumas yra tarp žmonių, kurie patys pasirenka jogos praktiką, ir tų, kuriems nebūdingas natūralus potraukis jogai. Jogą pasirinkusios ir ilgą laiką praktikuojančios moterys gali gauti daug naudos, kas nepastebėta šešių savaičių trukmės tyrimo metu.

Antra, netiesioginė jogos praktika, skirta kūno vaizdo suvokimui pagerinti buvo palyginta su tiesioginiu kognityvinės terapijos poveikiu. Tai, kas šiame tyrime nebuvo atliekama, bet dauguma jogos terapeutų instinktyviai taiko, yra dviejų šių priemonių apjungimas. Aš tikiuosi, jog dauguma jogos terapeutų gali sėkmingai padėti žmogui atpažinti ir paveikti neigiamus įsitikinimus, kaip vieną iš savęs pažinimo ir padidėjusio sąmoningumo praktikos dalių.

Autoriai: Mitchell, K.S., Mazzeo, S.E., Rausch, S.M., & Cooke, K.L.

Šaltinis: International Journal of Eating Disorders, 40(2), 120-128.

Parengė Ignas Zakarauskas