Mokslininkai sutinka, kad trumpalaikė meditacijos intervencija yra neribota, nebrangi ir lengvai įgyvendinama plačiu kontekstu, apimant ir medicinos sritį. 200 dalyvių buvo įtraukti į studijas „Sumažink savo atsaką į stresą“. Dalyviams (reikėjo pasirinkti) buvo duoti nurodymai pasirinkti garsą, žodį arba trumpą frazę, kaip pvz., mantra ir mintyse ją kartoti apie 15 – 20 minučių. Atliekant šią užduotį t.y. pasirinkto garso, žodžio arba trumpos frazės kartojimo metu dalyviams reikėjo užrašyti visas „atėjusias“ mintis ar pojūčius, kurie atitraukdavo dėmesį nuo, šiuo atveju, mantros ir vėl susikoncentruoti į mantrą.

Daugeliu atveju tyrimas buvo atliktas norint apibūdinti smulkiausių instrukcijų svarbą ir gauti naudos. Pirmų pratybų metu, trukusių valandą, dalyviai buvo praktiškai apmokomi ir vėliau gavo nurodymus toliau tęsti praktiką tris mėnesius, du kartus per dieną. Per dvi savaites buvo atliekami trys pakartotiniai susitikimai norint pakartoti instrukcijas ir pagerinti atsakymų kokybę. Dalyviams reikėjo atlikti savianalizę, t.y. nuotaikos, nerimo, streso ir psichogeninių simptomų vertinimą prieš pirmąjį kursą ir per tris tolesnius nustatytus laikus/kursus (4 savaitės, 8 savaitės, 12 savaičių).

133 dalyviai iš 200 (101 moteris ir 32 vyrai; 38 metų amžiaus) užbaigė mažiausiai vieną iš tolesnių kursų. Dalyvių rezultatai parodė žymų „blogos“ nuotaikos, nerimo, streso ir psichogeninių simptomų sumažėjimą. Tokie teigiami pokyčiai įvyko jau po pirmo kurso (po 4 savaičių) ir stabilizavosi per likusius vėlesnius kursus. Svarbu tai, kad dalyviams, kurie meditavo dažniau, pastebėti dar didesni teigiami pokyčiai. Įdomus atradimas ir tai, kad  dalyviams, turintiems aukštai išreikštą neurasteniškumo lygį (asmenybės bruožas susijęs su emocionaliu reagavimu ir negatyviomis nuotaikomis), meditacijos užsiėmimai pasirodė labai naudingi ir daug žadantys.

Autoriai: Lane, J.D., Seskevich, J.E., & Pieper, C.F.

Šaltinis: Alternative Therapies in Health and Medicine, 13(1), 38-44. Jan-Feb 2007.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė

Šis straipsnis pateikia aiškias išvadas progresyvios glaukominės regėjimo neuropatijos ir regėjimo lauko sumažėjimo, kuris pasireiškė pacientui kiekvieną dieną ilgus metus praktikuojant jogos padėtį sirsasana (stovėseną ant galvos). Du metus progresavęs regėjimo netekimas buvo susijęs su kraujo išsiliejimu ant regėjimo nervo ir padidėjusia akląja dėme akyje. Autoriai padarė išvadą, jog nuolatinis spaudimo padidėjimas akyse, susijęs su jogos stovėsena ant galvos, gali sukelti progresyvų glaukominį nervo pažeidimą ir regėjimo pablogėjimą. Šis tyrimo atvejis atitinka mokslinius faktus apie padidėjusį spaudimą akyse stovėsenos ant galvos metu (Bakran et al., Ophtalmology, 113(8),1327-32), ir teigia, jog dauguma jogos mokytojų pabrėžia atsargumo būtinumą.

Autoriai: Gallardo, M.J., Aggarwal, N., Cavanagh, H.D., & Whitson, J.T.

Šaltinis: Advances in Therapy, 23(6), 921-5. Nov-Dec 2006.

Parengė Ignas Zakarauskas

Šiame straipsnyje buvo lyginamas jogos ir ajurvedos metodų poveikis depresija sergantiems vyresniojo amžiaus pacientams, gyvenantiems senelių namuose. 69 tiriamieji, parinkti atsitiktinai, buvo suskirstyti į tris grupes: (1) tuos, kurie šešis mėnesius po 7 val ir 30 min. per savaitę dalyvaus jogos programoje, kurią sudarys asanos, atsipalaidavimas, pranajama, mantros ir paskaitos; (2) tuos, kurie šešis mėnesius bus gydomi ajurvediniais žoliniais preparatais, geriamais du kartus per dieną; (3) tuos, kurie liks laukimo sąraše – kontrolinėje grupėje. Depresijos sunkumas buvo vertinamas prieš pradedant taikyti konkrečią programą ir pakartotinai - praėjus trims mėnesiams ir praėjus šešiems mėnesiams po jos. Atlikus pakartotinius vertinimus, ženklus pagerėjimas pastebėtas tik jogos programoje dalyvavusių pacientų tarpe. Nors tai yra daug žadantis atradimas, reikėtų pastebėti, kad nei ajurvedinio gydymo grupėje, nei kontrolinės grupės pacientų tarpe pokyčiai nebuvo tokie žymūs. Dar sunkiau būtų daryti bent kokias išvadas apie ajurvedinio gydymo privalumus jogos programos kontekste, kurios poveikis, atrodo, yra labiau terapinis. Pastaba: šis reziumė yra pagrįstas tik publikuota santrumpa, nes pranešimui pasirodant spaudoje išsamus straipsnis nebuvo prieinamas.

Autoriai: Krishnamurthy, M.N., & Telles, S.

Šaltinis: Journal of Gerontological Nursing, 33(2), 17-23. Feb 2007.

Parengė Brigita Paulienė

Ši pilotinė studija tyrė sąmoningumo jogos poveikį trylikai moterų, sergančių išplitusiu krūties vėžiu. Dalyvių amžiaus vidurkis buvo 59 metai (44-75). Programos metu septynios moterys buvo gydomos chemoterapija ir visos dalyvės – įprastu medikamentiniu gydymu. Programos autoriai tikėjosi, kad joga paskatins tris terapinius procesus (entuziastingumą, susitaikymą su liga ir atsipalaidavimą), ypatingai svarbius gydant išplitusį vėžį.

Aštuonias savaites trukusi jogos programa (po vieną dviejų valandų trukmės užsiėmimą per savaitę) buvo sukurta specialiai moterims, sergančioms išplitusiu krūties vėžiu. Kiekvieno užsiėmimo metu buvo taikoma sąmoningo kvėpavimo meditacija, mažo krūvio asanos (pvz. pasilenkimas prie ištiestų kojų sėdint ar stuburo pasukimas gulint), pranajama (pvz. ištęstas iškvėpimas ir kvėpavimas į pojūčius), meditacijos technikos, paskaitos apie jogos filosofijos pritaikymą kasdieniame gyvenime ir malšinant vėžio simptomus (susitaikymą tarp skausmo priepuolių) bei grupinės diskusijos apie jogą ir vėžiu sergančių moterų patirtį. Savarankiškai jogos praktikai namuose tarp kassavaitinių grupinių užsiėmimų paremti kiekvienai dalyvei buvo duodamas jogos kilimėlis, užtiesalas, audio instrukcijos ir iliustruotos knygos-vadovai. Užsiėmimus vedė sertifikuotas jogos mokytojas ir klinikinis psichologas kartu.

Šios pilotinės studijos jėga buvo kasdieniuose dienoraščiuose, kuriuose moterys užrašydavo savo įspūdžius ir savijautą dvi savaites iki aštuonių savaičių trukmės jogos programos pradžios ir per paskutines dvi savaites iki jos pabaigos. Dalyvės dienoraščiuose kasdien užsirašydavo savo pojūčius (skausmą, nuovargį, įtampą, entuziazmą, susitaikymą ir atsipalaidavimą).

Dalyvės pranešė užsiiminėjusios jogos praktika po maždaug 21 minutę kasdien. Analizė parodė, kad dieną po jogos praktikos moterys jausdavo žymiai silpnesnį skausmą ir nuovargį bei žymiai geriau išreikštą pagyvėjimą, susitaikymą su liga bei atsipalaidavimą. Surinkus kasdienius pranešimus ir palyginus suminius programos rezultatus, buvo pastebėtas žymus pagerėjimas entuziastingumo ir susitaikymo srityse.

Dalyvės taip pat sudalyvavo ir tikslinėje grupėje programos pabaigoje. Jų atsiliepimai daugiausiai akcentaco įtampos mažinimo praktikos privalumus bei socialinę paramą, gautą interaktyvioje grupėje su kitomis moterimis, sergančiomis ta pačia liga – išplitusiu krūties vėžiu. Dalyvės sudalyvavo vidutiniškai septyniuose iš aštuonių užsiėmimų, tuo įrodydamos programos tinkamumą moterims, sergančioms vėžiu. Visos dalyvės sakė, kad rekomenduotų programą kitoms moterims.

Autoriai: Carson, J.W., Carson,K.M., Porter, L.S., Keefe, F.J., Shaw, H., & Miller, J.M.

Šaltinis: Journal of Pain Symptom Management, 33, 331-341.

Parengė Brigita Paulienė

Straipsnyje pateikiami jogos įtaką regos įtampai ir akių diskomfortui analizavusio tyrimo duomenys. 60 dienų trukmės  atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas atliktas Bangalore (Indija), jame dalyvavo 291 profesionalus kompiuterių vartotojas (24 moterys ir 267 vyrai; amžiaus intervalas 21 – 49 metai; amžiaus vidurkis 32 metai). Dalyviai atsitiktiniu būdu paskirstyti į jogos (n = 146)  ir kontrolės grupes. Tiriamieji asmenys dirbo su kompiuteriu ne mažiau kaip šešias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę.

Jogos grupės nariai jogos praktikai skirdavo po valandą per dieną (penkias dienas per savaitę). Jogos pratimų kompleksą sudarė asanos (15 min.), pranajama – kvėpavimo pratimai (10 min.), sąnarių mankštinimas (10 min.), akių mankštinimas (10 min.) ir kontroliuojama relaksacija (15 min.). Akių mankštą sudarė du pratimai: žvilgsniu sekant judinamą nykštį akys turėjo būti paeiliui nukreipiamos aštuoniomis kryptimis; kito pratimo metu reikėjo nemirkčiojant stebėti liepsną.

Prieš tyrimą ir po jo abiejų grupių tiriamieji asmenys nurodė jaučiamus regėjimo diskomforto simptomus (akių sausumą, dirglumą, perštėjimą, paraudimą, jautrumą šviesai) ir priemones, taikomas jų mažinimui (pvz.: dirbtinių ašarų lašus).

Rezultatai: jogos grupėje nustatytas statistiškai reikšmingas regėjimo diskomforto sumažėjimas, o kontrolės grupėje – padidėjimas. Autoriai teigia, kad teigiamą poveikį jogos grupės asmenų akių būklei galėjo turėti specifiniai akių mankštos pratimai arba bendras naudingas streso mažinimo ir relaksacijos poveikis. Rezultatai teikia vilčių. Deja, iš tyrimo pasitraukė labai daug dalyvių (60 iš jogos grupės ir 84 iš kontrolės grupės). Į tai verta atsižvelgti interpretuojant tyrimo rezultatus ir vertinant šio specifinio metodo pritaikomumą praktikoje.

S. Telles, K.V. Naveen, M. Dash, R. Deginal, N.K. Manjunath

Šaltinis: Head & Face Medicine, 2, 46. 2006.

Parengė Egidijus Nemanius