Ši pažangi studija tyrė 6 savaičių trukmės integruotos jogos programos įtaką spinduline terapija gydomų krūties vėžiu sergančių ligonių streso, nerimo, depresijos ir spinduliavimo sukeltų DNR pažeidimų lygiui. Dalyviai buvo surinkti iš trijų vėžį gydančių ligoninių Indijoje ir atsitiktine tvarka paskirti į jogos programos (n=35) arba laukiančiųjų sąrašo kontrolinę (n=23) grupę.

6 savaičių trukmės jogos programoje dalyvavusiems ligoniams buvo pasiūlyta 90 minučių trukmės jogos užsiėmimai, kuriuose buvo atliekama meditacija, asanos, valdoma vėžinių ląstelių vizualizacija, pozityvaus mąstymo instrukcijos, giedojimas, pranajama, relaksacija ir joga nidra. Dalyviai gavo audio ir video priemonių savarankiškai praktikai namuose, tačiau jų nebuvo prašoma detaliai pasakoti apie savo praktiką namuose. Kontrolinei grupei buvo suteikti tik patarimai lengvai mankštintis. Lyginant su laukiančiųjų sąrašo kontroline grupe, jogos programoje dalyvavę ligoniai pasižymėjo žymiai žemesnio lygio stresu, nerimu, depresija bei spinduliavimo sukeltais DNR pažeidimais. Nors tyrėjai negalėjo tiesiogiai patikrinti šios hipotezės, visgi jie darė prielaidą, kad streso sumažėjimas lėmė žemesnį radiacijos sukeltų DNR pažeidimų lygį.

Ši studija yra įdomi dėl kelių priežasčių. Pirma, ji naudojosi tuo, kad būtų galima pavadinti „stipria“ jogos intervencija, apimančia ne tik daugybę tradicinių jogos praktikų, bet ir kai kurias modernias proto-kūno gydymo praktikas (pvz. valdomą vizualizacija). Dėl to yra sunku nuspręsti, kurie programos elementai buvo patys naudingiausi, tačiau tokia programa parodo gerą integruoto priėjimo prie problemos sprendimo modelį, nesistengiantį išskirti vienos vienpusiškos jogos praktikos. Antra, studija nagrinėjo psichologinius rodiklius, galinčius turėti klinikinės reikšmės vėžiu sergančių ligonių išeitims; dauguma ankstesnių studijų atsižvelgdavo tik į subjektyvius ligonių pastebėjimus ir pranešimus.

Šaltinis: Integrative Cancer Therapies, 6, 242-250. September 2007.

Autoriai: Banerjee, B., Vadiraj, H.S., Ram, A., Rao, R., Jayapal, M., Gopinath, K.S., Ramesh, B.S., Rao, N., Kumar, A., Raghuram, N., Hegde, S., Nagendra, H.R., & Prakash Hande, M.

Parengė Brigita Paulienė

Šis tyrimas buvo skirtas nustatyti jogos asanų poveikį dvidešimčiai dalyvių (tarp 30 ir 60 metų), kuriems buvo nustatytas nedidelis-vidutinis nuo insulino nepriklausantis diabetas. Visi dalyviai vartojo vaistus nuo diabeto ir laikėsi specialios dietos. Tyrimas taip pat palygino Jogos grupės ir kontrolinės grupės suaugusiuosius (36), kurie taip pat laikėsi specialios dietos, vartojo vaistus, praktikavo rekomenduotinus diabetu sergantiems pratimus (tokius kaip vaikščiojimas).

Jogos grupės dalyviai kiekvieną rytą 40 dienų praktikavo jogą (30-40 minučių). Asanų ir pranajamų praktika: saulės pasveikinimas (surya namaskar), dumplinis kvėpavimas (bhastrika pranayama), trikampio asana (trikonoasana), lotoso asana (padmasana), kalno asana (tadasana), siuvėjo asana (sukhasana), vakarinės dalies tempimas (pashimottanasana), Matsyendra stuburo sukimas (ardha matsyendrasana), vėjo išlaisvinimo asana (pawanmuktasana), kobros asana (bjujangasana), didvyrio asana (vajrasana), lanko asana (dhanurasana), negyvėlio asana (savasana).

Jogos dalyviams buvo nustatyti pokyčiai po 40-ies dienų programos: sumažėjęs liemens-klubų santykis (didelė liemens palyginus su klubais apimtis yra širdies kraujagyslių ir medžiagų apykaitos sindromo rizikos veiksnys) ir sumažėjęs gliukozės užsilaikymas kraujyje. Taip pat buvo pastebėtas nežymus, bet tendencingas popietinio (po valgio) gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas. Insulino serumo lygis kraujyje sumažėjo viršsvorį turintiems žmonėms. Visi šie pokyčiai įvardijami kaip pozityvūs gydant diabetą. Kontrolinėje grupėje nepastebėtas nei vienas iš išvardintų pokyčių. Autoriai padarė išvadą, jog Joga „gali būti kaip papildoma priemonė kartu su vaistais ir specialia dieta gydant 2 tipo diabetą.“

Šaltinis: Nepal Medical College Journal, 7, 145-147.

Autoriai: Malhotra, V., Singh, S., Tandon, O.P., & Sharma, S.B.

Parengė Ignas Zakarauskas

 Šis tyrimas analizavo neuromediatoriaus gama aminosviesto rūgšties (gamma-aminobutyric acid (GABA)) kiekio pokyčius smegenyse, atsirandančius atliekant 60 min. trukmės jogos asanų kompleksą. Tyrinėtojus domino galimas jogos poveikis GABA kiekiui, nes jo sumažėjimas susijęs su depresija ir nerimo sutrikimais. Į tyrimą įtraukti jogą praktikuojantys asmenys (n = 8); kiekvienas iš jų turėjo savarankiškai atlikti savo įprastinį jogos asanų kompleksą. Kontrolės grupės asmenys (n = 11) 60 min. skaitė. Prieš ir po 60 min. trukusios tiriamosios intervencijos visiems dalyviams (branduolių) magnetinio rezonanso spektroskopijos būdu nustatytas GABA kiekis smegenyse. Tyrimo rezultatai parodė, kad skaitymas reikšmingo poveikio GABA kiekiui neturėjo, tačiau, atlikus asanas, GABA kiekis jogą praktikuojančių asmenų smegenyse padidėjo 27%.

Šis tyrimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, praktikuojantieji jogą nepriklausė tai pačiai jogos mokyklai, tačiau, nepriklausomai nuo to ar atliktų asanų kompleksas buvo įtakotas Aštanga ar Bikramo, ar Kripalu jogos stiliaus, tyrimo rezultatai buvo vienodi. Tai suteikia didesnio svarumo teiginiui, kad dauguma naudos, gaunamos praktikuojant jogą, nepriklauso nuo praktikos ypatumų, asanų sekų ar jogos stilių skirtumų. Antra, tyrimo rezultatai iškelia jogos poveikio mechanizmų klausimą: kaip realizuojasi teigiamas jogos poveikis nerimo sutrikimų ir depresijos atvejais? Galima ginčytis, kad pokyčiai smegenyse - tai pasekmė psichinių ir dvasinių permainų, atsirandančių praktikuojant jogą, o ne jų priežastis. Kaip bebūtų, įrodymas, kad joga veikia panašiai kaip ir pirmo pasirinkimo priemone laikomi psichotropiniai vaistai, gali paskatinti daugelį žmonių rinktis ją kaip alternatyvų ar papildomą gydymo būdą.

Autoriai: C. C. Streeter, J. E. Jensen, R. M. Perlmutter, H. J. Cabral, H. Tian, D. B. Terhune,  D. A. Ciraulo, P. F. Renshaw

Šaltinis: Journal of Alternative and Complementary Medicine 2007;13:419-26.

Parengė Egidijus Nemanius

Šis atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas palygino efektus, pasiekiamus migrena sergantiems ir pasikartojančius galvos skausmus kenčiantiems asmenims 3 mėn. laikotarpyje skiriant jogos pratybas (n = 32) arba savarankiško gydymosi kursą (n = 32). Jogos grupės dalyvius mokė jogos terapeutas; išmokti pratimai turėjo būti atliekami penkias dienas per savaitę po 60 min., o taip pat pajutus simptomus, atsirandančius prieš migrenos priepuolį (tiriamieji asmenys buvo įspėti, kad galvos skausmo metu nesimankštintų). Jogos pratybų kompleksą sudarė asanos (daugiausia dėmesio skiriant kaklo, pečių ir nugaros tempimui), atsipalaidavimas, kontroliuojamas kvėpavimas (akcentuojant kvėpavimą raminančias technikas) ir jala neti (nosies ertmės išplovimas vandeniu), po kurio sekdavo kapalabhati kvėpavimas (švytinčios kaukolės kvėpavimas - įkvėpimas ir stiprus bei staigus išvėpimas pro nosį). Savarankiško gydymosi (kontrolės) grupės tiriamiesiems asmenims skirti informaciniai lankstinukai, o kartą per mėnesį - mokomieji susitikimai su sveikatos priežiūros specialistu.

Tyrimo pradžioje, vertinant galvos skausmų dažnį ir intensyvumą, o taip pat nerimo ir depresijos lygmenį, esminių skirtumų tarp abiejų grupių nebuvo. Tyrimo pabaigoje praktikavusieji jogą asmenys nurodė statistiškai reikšmingą galvos skausmų intensyvumo, dažnio, nerimo ir depresijos simptomų bei medikamentų vartojimo sumažėjimą, lyginant juos su savarankiško gydymosi (kontrolės) grupės dalyviais. Palyginus abiejų grupių tiriamųjų rodiklių reikšmes prieš ir po tiriamosios intervencijos (jogos pratybų arba savarankiško gydymosi kurso), pagerėjimas nustatytas tik jogos grupėje. Šis tyrimas pateikia svarių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad prevencinio pobūdžio teisingai parinktas jogos pratimų kompleksas gali palengvinti migrenos eigą.

Autoriai: P. J. John, N. Sharma, C. M. Sharma, A. Kankane

Šaltinis: Headache 2007;47:654-61.

Parengė Egidijus Nemanius

Apklausa 266 Georgetown medicinos universiteto studentams, besidomintiems jogos terapija, atlikta dėl keletos priežasčių: (1) tai parodo medicinos universiteto studentų požiūrį į alternatyviąją ir papildomą mediciną (APM); (2) tai rodo medicinos studentų susidomėjimą mokymu, norint taikyti (APM). (3) Apklausą sudarė klausimai apie penkioliką APM rūšių. Sąraše buvo meditacija, akupunktūra, aromaterapija, bioelektromagnetinė terapija, biogrįžtamieji ryšiai, chiropraktika, žolelių medicina, homeopatija, hipnozės ir vaizduotės valdymas, masažas, muzika, mitybos papildai, maldos ir dvasinis gydymas, Rolfingas ir gydomasis prisilietimas. Trečiasis punktas leidžia manyti, kad reikalingos IAYT (Tarptautinė jogos terapeutų asociacija) pastangos, kad joga būtų taikoma alternatyvioje ir papildomoje medicinoje (APM).

Didelė dalis studentų į pagrindinius klausimus atsakė teigiamiai: 91% studentų sutiko su konstatavimu, kad “APM apima idėjas ir metodus, iš kurių Vakarų medicina galėtų gauti naudos“. 85% sutiko su teiginiu, kad “ateityje, norint profesionaliai dirbti sveikatos srityje, svarbu žinoti apie APM. Tačiau studentai pastebi daug kliūčių taikant APM metodus. 87% įsitikinę, kad APM praktikavimui yra per mažai įrodymų; 72% pažymėjo kvalifikuotų gydytojų stoką; 63% pažymėjo, kad pagrindinis trūkumas – mažas atlyginimas.

Tik kiek daugiau nei 30% studentų savo pacientams pasiūlytų meditaciją ir paremtų šią priemonę. Apie 20% medicinos studentų norėtų lankyt kursą, kad galėtų rekomenduoti meditaciją pacientams, ir apie 40% norėtų sugebėti kompetetingai perduoti rekomendacijas meditacijos klausimu.

Autoriai: Chaterji, R., Tractenberg, R.E., Amri, H., Lumpkin, M., Amorosi, S.B., & Haramati, A.

Šaltinis: Alternative Therapies in Health and Medicine, 13(1),30-5. Jan-Feb 2007.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė