Sumažėjęs deguonies poreikis yra vienas iš sveikatos rodiklių. Tai reiškia, jog organizmui reikės mažiau energijos tam pačiam darbui atlikti. Deguonies suvartojimą įtakoja kūno svoris, atliekamas darbas, aerobinis pajėgumas.

Po krūvio padidėjęs deguonies suvartojimas skirtas hormonų pusiausvyrai atkurti, ląstelėms atsistatyti. Padidėjęs poreikis priklauso ir nuo deguonies trūkumo darbo metu. Darbui pasibaigus organizmas mėgina grąžinti O2 skolą.

Mokslininkai Indijoje pamėgino palyginti deguonies suvartojimą po dviejų atsipalaidavimo technikų: ciklinės meditacijos ir šavasanos.

Norint nustatyti deguonies suvartojimą buvo atrinkta 50 dalyvių, kurie dvi dienas paleiliui atliko atsipalaidavimo technikas. Visi dalyviai išmėgino abi technikas. Pirmoji rėmėsi jogos asanomis ir atsipalaidavimu tarp jų, antroji – šavasana.

Ciklinės meditacijos (jogos asanos derinamos su atsipalaidavimu) grupė praktikavo asanas kartu su aukštielninku atsipalaidavimu. Gulint atsipalaidavimo padėtyje tyrimo dalyviai užsimerkę klausėsi audio įrašo. Visa praktika (asanos ir atsipalaidavimas) truko 22 minutes ir 30 sekundžių. Ciklinę praktiką sudarė trys dalys.

1 dalis (5min): Tyrimo dalyviai kartojo Jogos teksto ištrauką iš Mandukya upanišados (1min), praktikavo įvairių kūno raumenų izometrinį susitraukimą, o po jų – atsipalaidavimą aukštielninkoje padėtyje (1min 30s). Pirmos dalies pabaigoje buvo atlikta tadasana (2 min 30s).

2 dalis (5 min): Dalyviai atliko ardha katichakrasaną, pasilenkimą į dešinę (1min 20s); ilsėjosi tadasanoje (1min 10s), atliko ardha katichakrasana į kairę (1min 20s); ir vėl ilsėjosi tadasanoje (1min 10s).

3 dalis (5 min): Buvo atliekamas pasilenkimas į priekį iš stovimos padėties padahastasana (1min 20s), poilsis tadasanoje (1min 10s); atsilenkimas atgal iš stovimos padėties ardha cakrasana (1min 20s), poilsis tadasanoje (1min 10 s).

4 dalis (7min 30s): tyrimo dalyviai gulėjo aukštielninkoje padėtyje ir klausėsi instrukcijos – atpalaiduoti kūno dalis tam tikra tvarka.
Šavasanos grupėje dalyviai užmerktomis akimis gulėjo 22 minutes 30s.

Ciklinės meditacijos grupėje deguonies suvartojimas, kvėpavimo dažnis ir ventiliacija padidėdavo jogos asanų metu ir grįždavo į pradinę būseną atsipalaiduojant. Po 20min 30s praktikos deguonies suvartojimas sumažėjo 19.3%.

Autoriai palyginimui aprašo aerobikos rezultatus, kuomet deguonies suvartojimas po pratybų padidėja. Taip pat pabrėžiama, jog ciklinės jogos metu, kuomet jogos pratimai (vidutinio krūvio 70-80% O2/max) derinami su atsipalaidavimu, po pratybų deguonies suvartojimas sumažėja. Šavasanos grupėje deguonies suvartojimas, kvėpavimo dažnis ir ventiliacija sumažėjo. Tačiau deguonies suvartojimas po šavasanos pakito tik 4.8%.

Iš to galima spręsti, jog jogos padėčių derinimas su atsipalaidavimu deguonies suvartojimą mažina labiau nei vien tik atsipalaidavimas. Deguonies suvartojimo pokytis išliko 30 minučių po ciklinės meditacijos ir šavasanos. Autoriai taip pat pabrėžia, jog nėra aiškių duomenų dėl ilgesnio sumažėjusio deguonies suvartojimo išlaikymo, kuriam įtakos gali turėti nerimo lygis (nerimo lygis susijęs su padidėjusio deguonies suvartojimu).

Šis tyrimas iš dalies paaiškina dėl ko iš kart po jogos žmonės jaučia energijos antplūdį. Pagal tai galima subjektyviai įvertinti savo praktikos kokybę. Nuovargis nėra blogai, tačiau po jogos pratybų jis neturėtų dominuoti. Praktikuojantys turėtų gerai jaustis ne tik iš kart po pratybų, dvi valandas po jų, bet ir kitą dieną.

Šaltinis: Applied Psychophysiology and Biofeedback, 31, 143-53.

Autoriai: Sarang, P.S., & Telles, S.

Parengė Ignas Zakarauskas

Yra žinoma, jog joga yra efektyvi likviduojant tokias problemas kaip: sumažėjusi jėga, lankstumas, pusiausvyros, eisenos, koncentracijos sutrikimas, depresija. Visos šios problemos daugiau ar mažiau pasireiškia Parkinsono liga sergantiems žmonėms. Buvo įrodyta, jog įvairios pratimų ir terapijos formos pagerina su Parkinsono liga susijusius simptomus, bet kol kas nebuvo atlikta tyrimų, kurie galėtų įrodyti jogos poveikį šiems simptomams.

L. Boulgarides, B. Coleman Salgado ir kiti atliko studiją, kuri padėtų nustatyti jogos poveikį jėgai, judesių amplitudei, pusiausvyrai, eisenai, depresijai ir nerimui Parkinsonu sergantiems žmonėms po 8 savaičių adaptuotos jogos pratybų.
Jogos programa buvo sukurta bendradarbiaujant su neurologinės reabilitacijos kineziterapeutu, o mokoma - jogos mokytojo. Į programą buvo įtrauktos: kvėpavimo technikos, atsipalaidavimas, meditacija ir asanos.

Testavimas:
Testuojama buvo tris kartus (prieš programą, po 8 įprastinių savaičių ir po 8 savaičių adaptuotos jogos pratybų). buvo įvertintas Parkinsono ligos laipsnis (Unified Parkinson’s Disease Rating Scale), depresijos ir nerimo lygis pagal HADS skalę (the Hospital Anxiety and Depression Scale), pusiausvyrą pagal Bergo skalę (the Berg Balance Scale), eisena pagal modifikuotą dinaminės eisenos indeksą (the Modified Dynamic Gait Index), funkcinė jėga (30s chair stand test), kojų užpakalinės dalies raumenų ilgis (Sit and Reach test), pečių/viršutinės nugaros dalies lankstumas pagal Apley’s Scratch testą (Apley’s Scratch Test).

Išvados:
Po 8 savaičių programos buvo nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,05) pusiausvyros, depresijos ir nerimo, funkcinės jėgos ir užpakalinės kojų raumenų dalies ilgio teigiami pokyčiai.

Jėgos, judesių amplitudės, mobilumo, eisenos, pusiausvyros ir psichologinės sveikatos pokyčiai rodo teigiamą jogos poveikį Parkinsono liga sergantiems žmonėms.

Šaltinis: SYTAR Symposium 2008, Los Angeles, Effect of an eight-week adaptive yoga program on mobility, function, and outlook in individuals with Parkinson’s Disease

Autoriai:  L Boulgarides DPT, B Coleman Salgado DPT, E Barakatt PhD, D Choo, M El-Zahr, K Williams, A Morales

Parengė Ignas Zakarauskas

Ši studija tyrė ankstyvos stadijos krūties (n=49) ir prostatos (n=10) vėžiu sergančių ligonių, dalyvavusių 8 savaičių trukmės sąmoningumu grįsto streso mažinimo (Mindfulness-Based Stress Reduction MBSR) programoje, fizinės ir psichinės sveikatos pagerėjimą.

Programos metu nė vienam iš dalyvių nebuvo taikoma spindulinė ar chemoterapija. (MBSR) programą sudarė įprasta įvairių sąmoningumo pratybų įvairovė, apimanti kūno ir kvėpavimo supratimą ir įsisąmoninimą bei švelnius, lėtus jogos judesius.  Dalyvavimas programoje buvo geras; tik 4 ligoniai nepabaigė 8 savaičių trukmės programos. Savarankiška praktika namuose taip pat buvo gera, dalyviai pranešė kasdien apie 37 minutes praktikavę jogos padėtis ir meditaciją.

Tyrėjai vertino fizinės ir psichinės sveikatos pagerėjimą iš karto, vos tik pabaigus 8 savaičių programą (n=51), bei po 6 mėnesių (n=47) ir po 12 mėnesių stebėjimo (n=41). Žymiausias pagerėjimas buvo pastebėtas streso sumažėjimo atžvilgiu - ir subjektyviai, ir objektyviais tyrimais matuojant kortizolio (streso hormono) kiekį kraujyje bei arterinį kraujospūdį. Nuotaikos, gyvenimo kokybės ir imuninės funkcijos rodiklių rezultatai buvo sudėtingesni, su tendencija į ilgalaikį pagerėjimą.

Įdomu (nors tikriausiai visai nenuostabu) tai, kad savarankiškos praktikos namuose trukmės vidurkis žymiai sumažėjo programai pasibaigus (stebėjimo laikotarpiu) iki maždaug 2 valandų per savaitę. Skirtingų ligonių savarankiškos praktikos trukmė namuose įvairavo nuo 0 iki 18 valandų per savaitę. Tyrėjus sudomino ir nustebino tai, kad savarankiška praktika namuose visai neįtakojo sveikatos rodiklių pagerėjimo. Tai gali būti aiškinama dvejopai: 1) kad pačios programos įtaka yra labai stipri ir nepriklauso nuo tęstinės praktikos namuose, arba 2) kad mes tiriame pagerėjimą, tiesiogiai nepriklausantį nuo programos intervencijos. Kadangi kol kas rezultatų negalime palyginti su kontroline grupe ar kitokios programos įtaka, sunku pasakyti, kuris iš dviejų aiškinimų būtų teisingas.

Šaltinis: Brain, Behavior, and Immunity, 21, 1038-49. November 2007.

Autoriai: Carlson, L.E., Speca, M., Patel, K.D., & Faris, P.

Parengė Brigita Paulienė

Ankstesnė mokslininkų Jell ir Shannahoff-Khalsa (1993) studija parodė jog, kvėpavimas per dešinę nosies pusę pagerina erdvinį suvokimą, o per kairę – verbalinius (kalbos) gebėjimus. Werntz ir kiti (1987) teigė, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę įtakoja priešingos pusės smegenų pusrutulį. R.J.S. Marshall ir R. Panico (2008) ruošiantis insultą patyrusių žmonių studijai, ištyrė sveikus žmones, kad galėtų nustatyti ar ilgalaikis (10 savaičių) kvėpavimas per vieną nosies pusę gali pagerinti pažinimą. Buvo tikimasi, jog kvėpavimas per kairę nosies pusę pagerins erdvinį suvokimą, o per dešinę -verbalinius gebėjimus.

Trylika dalyvių buvo padalinti į dvi grupes. Vieni 10 savaičių kiekvieną dieną atliko kvėpavimo pratimą per kairę, kiti per dešinę nosies pusę. Dalyviai buvo testuojami pradžioje, eigoje ir po 10 savaičių.

Buvo nustatyti statistiškai reikšmingi pokyčiai p<0.05, taikant Beko depresijos ir nerimo indeksą, taip pat reikšmingai pakito kalbos sklandumas ir dėmesys. Duomenys tarp kvėpuojančių per kairę ar dešinę nosies pusę neparodė reikšmingo skirtumo.

Autoriai, remiantis savo tyrimo išvadomis mano, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę gali būti naudingas mažinant Beko depresijos ir nerimo duomenis, taip pat gerinant iškalbingumą ir dėmesį. Taip pat pabrėžiama, jog reikalingos tolimesnės sveikų ir insultą patyrusių žmonių studijos norint nustatyti kvėpavimo galimybes reabilitacijoje.

Gali būti, jog mokslininkams nepavyko įrodyti skirtumo tarp dešinės ir karės nosies pusių dėl mažo dalyvių skaičiaus (13). Ši studija dar karta parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai gali būti tinkamas kvėpavimas.

Šaltinis: Department of Communication Sciences & Special Education, University of Georiga, Athens, Georgia

Autoriai: R.J.S. Marshall PhD , R. Panico MD

Parengė Ignas Zakarauskas

Sareen, S ir Kumari, V. studija ištyrė 12 savaičių Iyengaro programos naudą trisdešimčiai lėtiniu pankreatitu sergantiems žmonėms. Pankreatitas – tai lėtinis kasos uždegimas. Jam būdingas skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir plitimas į kairę pusę, į nugarą, ypač po valgio. Prieš jogos programą, dalyviai skundėsi skausmu, nerimu ir svorio netekimu susijusiu su pankretitu. Visi jie buvo gydomi klinikoje, kuri rėmėsi visa apimančiu požiūriu į pankreatito problemos sprendimą. Patyręs jogos mokytojas vedė vienos valandos trukmės pratybas, tris kartus per savaitę. 24 iš 30 dalyvių dalyvavo visoje 12 savaičių programoje.

Duomenys: Mokslininkai palygino skausmo jautimą, vaistų nuo skausmo vartojimą ir svorį pradžioje ir po 12 savaičių programos. Buvo nustatytas skausmo sumažėjimas (62%), sumažėjęs vaistų nuo skausmo poreikis (32%). Taip pat dalyviai priaugo vidutiniškai 2,2 kg svorio (5% pradinio svorio).

Ši studija patvirtina idėją, jog joga gali sumažinti lėtinį skausmą. Studijos privalumas yra tas, jog ji įvertino ne tik dalyvių įvardijamą skausmo pasireiškimą, bet ir svorį, kuris yra svarbus klinikinis pankreatito veiksnys. Studijos trūkumas, tai – kontrolinės grupės nebuvimas, kas leistų palyginti jogos ir standartinės medicinos ar kitų priemonių poveikį.

Šaltinis: An international journal of gastroenterology and hepathology, 55, 1051.

Autoriai: Sareen, S, & Kumari, V.

Parengė Ignas Zakarauskas