Ankstesnė mokslininkų Jell ir Shannahoff-Khalsa (1993) studija parodė jog, kvėpavimas per dešinę nosies pusę pagerina erdvinį suvokimą, o per kairę – verbalinius (kalbos) gebėjimus. Werntz ir kiti (1987) teigė, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę įtakoja priešingos pusės smegenų pusrutulį. R.J.S. Marshall ir R. Panico (2008) ruošiantis insultą patyrusių žmonių studijai, ištyrė sveikus žmones, kad galėtų nustatyti ar ilgalaikis (10 savaičių) kvėpavimas per vieną nosies pusę gali pagerinti pažinimą. Buvo tikimasi, jog kvėpavimas per kairę nosies pusę pagerins erdvinį suvokimą, o per dešinę -verbalinius gebėjimus.

Trylika dalyvių buvo padalinti į dvi grupes. Vieni 10 savaičių kiekvieną dieną atliko kvėpavimo pratimą per kairę, kiti per dešinę nosies pusę. Dalyviai buvo testuojami pradžioje, eigoje ir po 10 savaičių.

Buvo nustatyti statistiškai reikšmingi pokyčiai p<0.05, taikant Beko depresijos ir nerimo indeksą, taip pat reikšmingai pakito kalbos sklandumas ir dėmesys. Duomenys tarp kvėpuojančių per kairę ar dešinę nosies pusę neparodė reikšmingo skirtumo.

Autoriai, remiantis savo tyrimo išvadomis mano, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę gali būti naudingas mažinant Beko depresijos ir nerimo duomenis, taip pat gerinant iškalbingumą ir dėmesį. Taip pat pabrėžiama, jog reikalingos tolimesnės sveikų ir insultą patyrusių žmonių studijos norint nustatyti kvėpavimo galimybes reabilitacijoje.

Gali būti, jog mokslininkams nepavyko įrodyti skirtumo tarp dešinės ir karės nosies pusių dėl mažo dalyvių skaičiaus (13). Ši studija dar karta parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai gali būti tinkamas kvėpavimas.

Šaltinis: Department of Communication Sciences & Special Education, University of Georiga, Athens, Georgia

Autoriai: R.J.S. Marshall PhD , R. Panico MD

Parengė Ignas Zakarauskas

Sareen, S ir Kumari, V. studija ištyrė 12 savaičių Iyengaro programos naudą trisdešimčiai lėtiniu pankreatitu sergantiems žmonėms. Pankreatitas – tai lėtinis kasos uždegimas. Jam būdingas skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir plitimas į kairę pusę, į nugarą, ypač po valgio. Prieš jogos programą, dalyviai skundėsi skausmu, nerimu ir svorio netekimu susijusiu su pankretitu. Visi jie buvo gydomi klinikoje, kuri rėmėsi visa apimančiu požiūriu į pankreatito problemos sprendimą. Patyręs jogos mokytojas vedė vienos valandos trukmės pratybas, tris kartus per savaitę. 24 iš 30 dalyvių dalyvavo visoje 12 savaičių programoje.

Duomenys: Mokslininkai palygino skausmo jautimą, vaistų nuo skausmo vartojimą ir svorį pradžioje ir po 12 savaičių programos. Buvo nustatytas skausmo sumažėjimas (62%), sumažėjęs vaistų nuo skausmo poreikis (32%). Taip pat dalyviai priaugo vidutiniškai 2,2 kg svorio (5% pradinio svorio).

Ši studija patvirtina idėją, jog joga gali sumažinti lėtinį skausmą. Studijos privalumas yra tas, jog ji įvertino ne tik dalyvių įvardijamą skausmo pasireiškimą, bet ir svorį, kuris yra svarbus klinikinis pankreatito veiksnys. Studijos trūkumas, tai – kontrolinės grupės nebuvimas, kas leistų palyginti jogos ir standartinės medicinos ar kitų priemonių poveikį.

Šaltinis: An international journal of gastroenterology and hepathology, 55, 1051.

Autoriai: Sareen, S, & Kumari, V.

Parengė Ignas Zakarauskas

Ši pažangi studija tyrė 6 savaičių trukmės integruotos jogos programos įtaką spinduline terapija gydomų krūties vėžiu sergančių ligonių streso, nerimo, depresijos ir spinduliavimo sukeltų DNR pažeidimų lygiui. Dalyviai buvo surinkti iš trijų vėžį gydančių ligoninių Indijoje ir atsitiktine tvarka paskirti į jogos programos (n=35) arba laukiančiųjų sąrašo kontrolinę (n=23) grupę.

6 savaičių trukmės jogos programoje dalyvavusiems ligoniams buvo pasiūlyta 90 minučių trukmės jogos užsiėmimai, kuriuose buvo atliekama meditacija, asanos, valdoma vėžinių ląstelių vizualizacija, pozityvaus mąstymo instrukcijos, giedojimas, pranajama, relaksacija ir joga nidra. Dalyviai gavo audio ir video priemonių savarankiškai praktikai namuose, tačiau jų nebuvo prašoma detaliai pasakoti apie savo praktiką namuose. Kontrolinei grupei buvo suteikti tik patarimai lengvai mankštintis. Lyginant su laukiančiųjų sąrašo kontroline grupe, jogos programoje dalyvavę ligoniai pasižymėjo žymiai žemesnio lygio stresu, nerimu, depresija bei spinduliavimo sukeltais DNR pažeidimais. Nors tyrėjai negalėjo tiesiogiai patikrinti šios hipotezės, visgi jie darė prielaidą, kad streso sumažėjimas lėmė žemesnį radiacijos sukeltų DNR pažeidimų lygį.

Ši studija yra įdomi dėl kelių priežasčių. Pirma, ji naudojosi tuo, kad būtų galima pavadinti „stipria“ jogos intervencija, apimančia ne tik daugybę tradicinių jogos praktikų, bet ir kai kurias modernias proto-kūno gydymo praktikas (pvz. valdomą vizualizacija). Dėl to yra sunku nuspręsti, kurie programos elementai buvo patys naudingiausi, tačiau tokia programa parodo gerą integruoto priėjimo prie problemos sprendimo modelį, nesistengiantį išskirti vienos vienpusiškos jogos praktikos. Antra, studija nagrinėjo psichologinius rodiklius, galinčius turėti klinikinės reikšmės vėžiu sergančių ligonių išeitims; dauguma ankstesnių studijų atsižvelgdavo tik į subjektyvius ligonių pastebėjimus ir pranešimus.

Šaltinis: Integrative Cancer Therapies, 6, 242-250. September 2007.

Autoriai: Banerjee, B., Vadiraj, H.S., Ram, A., Rao, R., Jayapal, M., Gopinath, K.S., Ramesh, B.S., Rao, N., Kumar, A., Raghuram, N., Hegde, S., Nagendra, H.R., & Prakash Hande, M.

Parengė Brigita Paulienė

Šis tyrimas buvo skirtas nustatyti jogos asanų poveikį dvidešimčiai dalyvių (tarp 30 ir 60 metų), kuriems buvo nustatytas nedidelis-vidutinis nuo insulino nepriklausantis diabetas. Visi dalyviai vartojo vaistus nuo diabeto ir laikėsi specialios dietos. Tyrimas taip pat palygino Jogos grupės ir kontrolinės grupės suaugusiuosius (36), kurie taip pat laikėsi specialios dietos, vartojo vaistus, praktikavo rekomenduotinus diabetu sergantiems pratimus (tokius kaip vaikščiojimas).

Jogos grupės dalyviai kiekvieną rytą 40 dienų praktikavo jogą (30-40 minučių). Asanų ir pranajamų praktika: saulės pasveikinimas (surya namaskar), dumplinis kvėpavimas (bhastrika pranayama), trikampio asana (trikonoasana), lotoso asana (padmasana), kalno asana (tadasana), siuvėjo asana (sukhasana), vakarinės dalies tempimas (pashimottanasana), Matsyendra stuburo sukimas (ardha matsyendrasana), vėjo išlaisvinimo asana (pawanmuktasana), kobros asana (bjujangasana), didvyrio asana (vajrasana), lanko asana (dhanurasana), negyvėlio asana (savasana).

Jogos dalyviams buvo nustatyti pokyčiai po 40-ies dienų programos: sumažėjęs liemens-klubų santykis (didelė liemens palyginus su klubais apimtis yra širdies kraujagyslių ir medžiagų apykaitos sindromo rizikos veiksnys) ir sumažėjęs gliukozės užsilaikymas kraujyje. Taip pat buvo pastebėtas nežymus, bet tendencingas popietinio (po valgio) gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas. Insulino serumo lygis kraujyje sumažėjo viršsvorį turintiems žmonėms. Visi šie pokyčiai įvardijami kaip pozityvūs gydant diabetą. Kontrolinėje grupėje nepastebėtas nei vienas iš išvardintų pokyčių. Autoriai padarė išvadą, jog Joga „gali būti kaip papildoma priemonė kartu su vaistais ir specialia dieta gydant 2 tipo diabetą.“

Šaltinis: Nepal Medical College Journal, 7, 145-147.

Autoriai: Malhotra, V., Singh, S., Tandon, O.P., & Sharma, S.B.

Parengė Ignas Zakarauskas

 Šis tyrimas analizavo neuromediatoriaus gama aminosviesto rūgšties (gamma-aminobutyric acid (GABA)) kiekio pokyčius smegenyse, atsirandančius atliekant 60 min. trukmės jogos asanų kompleksą. Tyrinėtojus domino galimas jogos poveikis GABA kiekiui, nes jo sumažėjimas susijęs su depresija ir nerimo sutrikimais. Į tyrimą įtraukti jogą praktikuojantys asmenys (n = 8); kiekvienas iš jų turėjo savarankiškai atlikti savo įprastinį jogos asanų kompleksą. Kontrolės grupės asmenys (n = 11) 60 min. skaitė. Prieš ir po 60 min. trukusios tiriamosios intervencijos visiems dalyviams (branduolių) magnetinio rezonanso spektroskopijos būdu nustatytas GABA kiekis smegenyse. Tyrimo rezultatai parodė, kad skaitymas reikšmingo poveikio GABA kiekiui neturėjo, tačiau, atlikus asanas, GABA kiekis jogą praktikuojančių asmenų smegenyse padidėjo 27%.

Šis tyrimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, praktikuojantieji jogą nepriklausė tai pačiai jogos mokyklai, tačiau, nepriklausomai nuo to ar atliktų asanų kompleksas buvo įtakotas Aštanga ar Bikramo, ar Kripalu jogos stiliaus, tyrimo rezultatai buvo vienodi. Tai suteikia didesnio svarumo teiginiui, kad dauguma naudos, gaunamos praktikuojant jogą, nepriklauso nuo praktikos ypatumų, asanų sekų ar jogos stilių skirtumų. Antra, tyrimo rezultatai iškelia jogos poveikio mechanizmų klausimą: kaip realizuojasi teigiamas jogos poveikis nerimo sutrikimų ir depresijos atvejais? Galima ginčytis, kad pokyčiai smegenyse - tai pasekmė psichinių ir dvasinių permainų, atsirandančių praktikuojant jogą, o ne jų priežastis. Kaip bebūtų, įrodymas, kad joga veikia panašiai kaip ir pirmo pasirinkimo priemone laikomi psichotropiniai vaistai, gali paskatinti daugelį žmonių rinktis ją kaip alternatyvų ar papildomą gydymo būdą.

Autoriai: C. C. Streeter, J. E. Jensen, R. M. Perlmutter, H. J. Cabral, H. Tian, D. B. Terhune,  D. A. Ciraulo, P. F. Renshaw

Šaltinis: Journal of Alternative and Complementary Medicine 2007;13:419-26.

Parengė Egidijus Nemanius