Studijos metu nustatyta kompleksinės jogos praktikos bei atsipalaidavimo įtaka besilaukiančių moterų streso pojūčiui ir išmatuotuotas autonominis atsakas į jį. Tyrimo metu Indijoje,  Bangalore dalyvavo 122 besilaukiančios moterys, kurių nėštumo laikotarpis 18 – 20 savaičių. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes. Viena grupė moterų praktikavo kompleksinę jogą su giliu atsipalaidavimu, kita – darė paprastus nėštumo metu skirtus pratimus. Abiejų grupių pratybos vykdavo kasdien po vieną valandą. Tiriamųjų rezultatai buvo vertinami pagal pakartotinių duomenų analizę.

REZULTATAI: Jogos grupėje streso lygis sumažėjo 31,57 proc., tuo tarpu, kontrolinėje padidėjo 6,60 proc. (P=0,001). Palyginus duomenis gautus prieš tyrimą ir po,  jogos grupėje atliekant atsipalaidavimą, aukšto dažnio ŠSD (širdies susitraukimų dažnis) kitimo spektras (variabilumas) padidėjo 64 proc. 20–tąją nėštumo savaitę ir 150 proc. 36-tąją nėštumo savaitę. Be to, žemo dažnio ŠSD besilaukiančioms moterims, kurios praktikavo jogą išliko net 36-tąją savaitę.  Autoriai padarė išvadą, kad joga besilaukiančioms moterims mažina stresą ir pagerina autonominį atsaką i jį.

Šaltinis: International Journal Of Gynaecology And Obstetrics: The Official Organ Of The International Federation Of Gynaecology And Obstetrics [Int J Gynaecol Obstet] 2009 Mar; Vol. 104 (3), pp. 218-22.

Autoriai: Satyapriya M; Nagendra HR; Nagarathna R; Padmalatha V

Parengė Jūratė Pranevičiūtė

Mokslininkai Tekur P., Singphow ir kt. palygino intensyvios trumpalaikės jogos programos ir fizinių pratimų poveikį nugaros skausmui ir stuburo paslankumui, tiriamųjų, jaučiančių lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą (LJSDS).

Tyrimas buvo atliktas Pietų Indijoje esančiame integruotame sveikatos centre Bangalore. TIRIAMIEJI: Aštuoniasdešimt (80) tiriamųjų jaučiančių LJSDS (iš jų 40 atlikinėjo jogą, o kiti 40 sudarė kontrolinę grupę). Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieni jų pasirinko jogą, o kiti fizinius pratimus. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliekamas vieną savaitę.  Intensyvios trumpalaikės jogos programą sudarė: esant nugaros skausmams skirtos asanos (fizinės padėtys), pranajamos (kvėpavimo praktikos), meditacija bei paskaitos, kurių metu buvo mokoma ir diskutuojama jogos filosofijos klausimais. Kontrolinės grupės programą sudarė fizinių pratimų praktikavimas, padedant kvalifikuotiems specialistams bei paskaitos, kurių metu buvo mokoma ir diskutuojama apie gyvenimo būdo keitimą. Abi grupės skyrė vienodai lako praktiniams ir teoriniams užsiėmimams. Tyrimo išvadoms buvo naudojamas (ODI) Oswestry neįgalumo indeksas (Oswestry Disabiliy Index) ir stuburo paslankumo matavimas goniometru prieš ir po programos. Duomenų analizei naudota (RMANOVA).

REZULTATAI: Duomenys atitiko Gaussian pasiskirstymą. Jogą atlikinėjusios grupės žmonių rezultatai pagal ODI buvo patikimai mažesni nei kontrolinės grupės (p = 0.01; poveikio dydis 1.264). Stuburo paslankumas pagerėjo statistiškai reikšmingai abiejose grupėse, tačiau jogą lankiusių tiriamųjų rezultatai buvo geresni, nei kontrolinės grupės, atliekant stuburo lenkimą (p = 0.008; poveikio dydis 0.146), stuburo tiesimą (p = 0.002; poveikio dydis 0.251), atliekant šoninį lenkimą į dešinę (p = 0.059; poveikio dydis 0.006) ir atliekant šoninį lenkimą į kairę (p = 0.006; įtakos dydis 0.171).

Mokslinikai padarė išvadą, jog septynių dienų intensyvios jogos programos praktika, geriau nei atlikti paprasti fiziniai pratimai, sumažino dėl skausmo atsiradusį nedarbingumą ir pagerino stuburo paslankumą pacientams jaučiantiems lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą.

Autoriai: Tekur P; Singphow C; Nagendra HR; Raghuram N.

Šaltinis: Journal Of Alternative And Complementary Medicine (New York, N.Y.) [J Altern Complement Med] 2008 Jul; Vol. 14 (6), pp. 637-44.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė

Ar joga gali padėti apsaugoti moterų, sergančių ankstyvos stadijos krūties vėžiu ir gydomų įprastine priešvėžine terapija, imuninę sistemą? Tokį klausimą uždavė tyrėjai iš Swami Vivekananda tyrimų fondo Bagalore Onkologijos Institute ir MS Ramaiah medicinos universitetinėje ligoninėje Bagalore, Indijoje.

Tyrėjai atsistiktine tvarka 37 krūties vėžiu sergančias moteris suskirstė į dvi grupes: pirmą grupę, kuriai reguliariai bus vedami 60 minučių trukmės jogos užsiėmimai, ir antrą grupę, kuriai nuolat bus vedami patariamieji užsiėmimai jų gydymo laikotarpiu, apimančiu operaciją, spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Jogos užsiėmimuose 15 minučių būdavo atliekamos asanos (pozos), 15 minučių – pranajama ir 30 minučių – šavasana (atsipalaidavimas) su vaizdiniais. Jogos grupės moterims buvo pravesti keturi jogos užsiėmimai prieš operaciją, po tris užsiėmimus per savaitę spindulinės terapijos metu ir po užsiėmimą kas dešimt dienų chemoterapijos metu ( patariant, kaip savarankiškai praktikuotis kitomis dienomis).

Priešvėžinio gydymo metu kontrolinės grupės moterų kraujyje natūralių ląstelių-kilerių kiekis žymiai sumažėjo. Šis sumažėjimas yra susijęs su pažeista imuninės sistemos funkcija ir siejamas su blogesnėmis gydymo išeitimis. Palyginimui, tų pačių ląstelių kiekis jogos grupės moterų kraujyje gydymo metu žymiau nekito ir baigiant chemoterapiją (praėjus 32 savaitėms po operacijos) buvo žymiai didesnis nei kontrolinės grupės moterų kraujyje. Šis tyrimas pateikia vilčių teikiančių įrodymų, kad joga gali padėti palaikyti moters, besigydančios vėžį, sveikatą.

Autoriai: Rao, R.M., Telles, S., Nagendra, H.R., Nagarathna. R., Gopinath, K.S., Srinath, S., & Srikantaiah, C.

Šaltinis: Medical Science Monitor, 14(2), LE3-4. Feb 2008.

Parengė Brigita Paulienė

Paprastai joga nepaprastai vertinama už streso mažinimą per atsipalaidavaimą, tačiau neseniai atliktas tyrimas kelia mintį, kad joga siūlo ir kitą esminį streso mažinimo būdą: socialinius ryšius. Šią išvadą daro tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas fizinis ir psichologinis jogos poveikis krūties vėžiu sergantiems pacientams. Tyrimas buvo atliekamas Alberto Einšteino medicinos koledže, Kolumbijos universitete ir Niujorko valstijos psichiatrijos institute. 128 krūties vėžiu sergančios pacientės buvo atsitiktiniu pasirinkimu įrašytos į 12 savaičių trukmės jogos programos grupę arba į kontrolinę laukimo sąrašo grupę.

Jogos programą sudarė savaitiniai 90 minučių trukmės jogos užsiėmimai, kuriuose buvo atliekamos asanos (pozos), pranajama (kvėpavimas) ir meditacija. Asanų praktika buvo santykinai palengvinta, daugiausia buvo atliekamos sėdimos pozos ir atsilenkimai atgal. Dalyvės buvo skatinamos praktikuoti ir savarankiškai namuose, duodant pagalbines audio instrukcijas. Tyrėjai fiksavo subjektyvią dalyvių savijautą daugeliu atžvilgiu (fiziniu, psichologiniu, emociniu ir dvasiniu) prieš tyrimą ir pabaigus 12 savaičių trukmės jogos programą. Pagrindinis jogos privalumas buvo socialinės gerovės nuosmukio prevencija: kontrolinėje grupėje socialiniai ryšiai žymiai susilpnėjo, sumažėjo, o tiriamojoje jogos grupėje – ne. Kitų žymesnių skirtumų tarp dviejų tirtų grupių nepastebėta. Kadangi tyrimo metu tik 48% tirtųjų moterų buvo gydomos chemoterapija, tyrėjai nupsrendė atlikti antrą tyrimą ir atskirai ištirti specifiškai gydomas ir negydomas pacientes.

Pacientėms, negydomoms chemoterapija, joga padarė poveikį ne tik socialiniame, bet ir dvasiniame bei emociniame gyvenime. Geresnis užsiėmimų lankomumas buvo susijęs su žymesniu emocinės savijautos bei žvalumo pagerėjimu. Autorių manymu, chemoterapija gydomų pacienčių tarpe tokio visaapimančio poveikio nepastebėta dėl to, kad jos tyrime pradėjo dalyvauti būdamos ne tokios stabilios ir daug rimtesnės terapinės būklės. Svarbu ir pažymėtina tai, jog tyrime dalyvavo skirtingos populiacijos pacientės (42% Afro amerikietės ir 31% Lotynų amerikietės). Ankstesniuose tyrimuose buvo daroma prielaida, kad jogos bendruomenė galėtų nuveikti didesnius darbus, pasiekdama skirtingas populiacijas, ir šis tyrimas patvirtina mintį, jog susipažinusios su joga, jos gauna didelės emocinės ir socialinės naudos.

Šaltinis: Journal of Clinical Oncology, 25(28), 4387-95. Oct 2007.

Autoriai: Moadel, A.B., Shah, C., Wylie-Rosett, J., Harris, M.S., Patel, S.R., Hall, C.B., & Sparano, J.A.

Parengė Brigita Paulienė

Klinikinio bandymo metu buvo palygintas jogos ir fizinių pratimų efektyvumas žmonėms sergantiems šizofrenija. Triamųjų amžius - nuo 18 iki 55 metų.Tyrime dalyvavo ambulatoriškai (užsuka į ligoninę, tačiau nepasilieka nakvoti) ir stacionariai (pasilieka ligoninėje mažiausiai vieną naktį) besigydantys pacientai. Dalyviai sergantys šizofrenija buvo suskirstyti į dvi grupes.

Viena tiriamųjų grupė (n=31) vieną valandą praktikavo jogą pagal SVYASA programą (Swami Vivekananda Yoga Anusandhana Samsthana). Jos metu buvo praktikuojama sithilikarana vyayama (sąnarių išlaisvinimo padėtys), surya namaskar (saulės pasveikinimas) ir kitos asanos. Taip pat buvo taikomos kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos. Kita grupė dalyvių (n = 30) vieną valandą atlikinėjo paprastus fizinius pratimus, kuriuos sudarė: greitas ėjimas, šuoliukai, įvairūs pratimai iš stovimos ir sėdimos padėties bei atsipalaidavimas. Abi tiriamųjų grupes apmokė tas pats terapeutas. Mokymai truko vieną valandą per dieną penkias dienas per savaitę, iš viso tris savaites. Vėliau dalyviai buvo skatinami tęsti pradėtą praktiką dar tris mėnesius. Viso tyrimo metu ir net per pratybas dalyviai vartojo antipsichotinius vaistus.

Buvo vertinamos dalyvių psichosocialinės funkcijos prieš ir po keturių mėnesių tyrimo. Vertinantis asmuo nebuvo informuotas, kuri grupė praktikavo jogą, o kuri fizinius pratimus. Dalyviai, praktikavę jogą, pasižymėjo geresnėmis socialinėmis ir darbinėmis funkcijomis bei geresne gyvenimo kokybe nei paprastus fizinius pratimus dariusi tiriamųjų grupė.

Šaltinis: Acta Psychiatrica Scandinavica, 116, 226-32. September 2007.

Autoriai: Duraiswamy, G., Thirthalli, J., Nagendra, H.R., Gangadhar, B.N.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė