Jav, Bostone mokslininkų grupė pamėgino ištirti galimą jogos ir vaikščiojimo įtaką nuotaikai, nerimui ir GABA (gama amino butirinė rūgštis) kiekiui. Nors tyrimui užsiregistravo 200 savanorių, tik 91 subjektas atitiko kriterijus (nevartojo GABA vaistų, neturėjo rimtesnių sveikatos problemų). Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: jogos ir vaikščiojimo.

Tyrimas truko 12 savaičių. Abi grupės praktikuodavo jogą ar vaikščiojimą tris kartus per savaitę po 60 minučių. Visiems tyrimo dalyviams 3 kartus buvo atliktos magnetinio rezonanso spektroskopija (MRS). Nuotaikos ir nerimo lygio pokyčiai buvo registruojami prieš tyrimą, po 4, 8 ir 12 savaičių.

Rezultatai
Nuotaikos ir nerimo lygio pokyčiai buvo geresni pas jogą praktikavusią grupę. Jogos grupėje taip pat pastebėtas teigiamas santykis tarp pagerėjusios nuotaikos, sumažėjusio nerimo ir padidėjusio GABA lygio. Autoriai pastebi, jog vaistai, sukeliantys GABA padidėjimą smegenų gumbure, klinikinėje praktikoje skiriami nuotaikai pagerinti ir nerimo sumažinimui.

Šis tyrimas parodė, jog jogos dėka galima pasiekti tokį patį efektą kaip ir vartojami vaistai, tiesiogiai padidinant GABA lygį. Taip gali nutikti dėl parasimpatinės nervų sistemos stimuliacijos, veikiant klajoklinį nervą. Kaip bebūtų, dar negalima padaryti aiškios išvados, ar po jogos padidėjęs GABA lygis turi teigiamos įtakos nuotaikai ir nerimo lygiui.

Šaltinis: The journal of Alternative and Complementary Medicine (2010). 16(11), 1145-1152

Autoriai: Chris C. Streeter, Theodore H. Whitfield, ScD ir kt.

Parengė Ignas Zakarauskas

Indijoje, Jogos terapijos studijų bei mokslo centre (ACYTER), buvo atliktas tyrimas, kuriuo mėginta įvertinti sukha pranajamos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, hipertenzija sergantiems pacientams (23). Tyrimo dalyvių amžius (nuo 45 iki 70). Visiems pacientams buvo diagnozuota hipertenzija (daugiau nei 5 metai), taip pat kiekvienas reguliariai vartojo bent vienus kraujospūdį mažinančius vaistus.

Iš pradžių, dalyviai buvo mokomi sukha pranajamos. Sukha pranajama – tai paprasta technika, kuomet sąmoningai kontroliuojamas kvėpavimas, vienodai įkvėpiant, iškvėpiant bei stebint proceso metu įsijungiančias visas plaučių dalis (pilnutinis jogos kvėpavimas). Pranajama buvo atliekama užmerktomis akimis, sėdint ant kėdės ir kvėpuojant 6 k/min dažniu (įkvėpimo bei iškvėpimo trukmė – 5s.). Trečio bandymo metu, prieš (ramybės būsenoje) ir po kvėpavimo technikos, buvo užregistruoti parodymai. Tyrimo metu buvo naudojami neinvaziniai, pusiau automatiniai kraujospūdžio matuokliai.

Rezultatai
Statistinė duomenų analizė parodė reikšmingą širdies susitraukimo dažnio (p < .05), labai reikšmingą (p < .001) sistolinio, pulsinio, bendro arterinio spaudimo ir širdies dažnio produkto sumažėjimą bei nereikšmingą diastolinio spaudimo sumažėjimą. Diastolinis spaudimas prieš tyrimą buvo normos ribose, todėl beveik ir nepakito (technikos metu).

Sukha pranajamos tikslas – atkurti pusiausvyrą širdies ir kraujagyslių sistemoje. Tyrimas parodė jogos technikos (sukha pranajamos) teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Tai teikia vilties, sprendžiant padidėjusio kraujospūdžio problemą. Reikalingi papildomi moksliniai tyrimai, norint sužinoti apie technikos poveikio trukmę.

Šaltinis: International journal of yoga therapy, no. 21

Autoriai: Ananda Balayogi Bhavanani, MBBS, ADY, Zeena Sanjay, BNYS, Madanmohan MD, MSc

Parengė Ignas Zakarauskas

JAV, New York’e, buvo atliktas tyrimas, kuriuo mėginta įvertinti jogos poveikį artritu sergantiems senjorams (amžiaus vidurkis 71m.). Dauguma tyrimo dalyvių (16 iš 23) buvo puertorikiečiai ir ispaniškai kalbantys žmonės, anksčiau nesidomėję ir nepraktikavę jogos. Jogos pamoka buvo sudaryta iš keturių dalių: kvėpavimo ir koncentracijos pratimų, apšilimo, stovimų ir pusiausvyrą lavinančių padėčių bei atsipalaidavimo. Prieš ir po šešių savaičių jogos praktikų buvo surinkti duomenys apie skausmą, nemigą ir sąstingį sąnariuose.

Statistinė duomenų analizė parodė, jog jogos praktika reikšmingai sumažino skausmą (p<.001) ir sąnarių sustingimą (p=.001). Nedidelis pagerėjimas, nors statistiškai nereikšmingas, buvo pastebėtas ir vertinant miego kokybę (7 iš 14, 50% pastebėjo miego pagerėjimą) . Šis bandomasis tyrimas (pilot study) suteikė naudingų žinių apie jogos poveikį esant artritui, vertinant skausmą ir sąnarių sustingimą. Tai dar kartą patvirtino, jog judesys, atsipalaidavimas ir kvėpavimas yra svarbūs veiksniai gydant artritą ir/ar palaikant, pagerinant sąnarių sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Šaltinis: International journal of yoga therapy, no. 20

Autorė: Elizabeth de G. R. Hansen, Phd

Parengė Ignas Zakarauskas

Studijos metu nustatyta kompleksinės jogos praktikos bei atsipalaidavimo įtaka besilaukiančių moterų streso pojūčiui ir išmatuotuotas autonominis atsakas į jį. Tyrimo metu Indijoje,  Bangalore dalyvavo 122 besilaukiančios moterys, kurių nėštumo laikotarpis 18 – 20 savaičių. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes. Viena grupė moterų praktikavo kompleksinę jogą su giliu atsipalaidavimu, kita – darė paprastus nėštumo metu skirtus pratimus. Abiejų grupių pratybos vykdavo kasdien po vieną valandą. Tiriamųjų rezultatai buvo vertinami pagal pakartotinių duomenų analizę.

REZULTATAI: Jogos grupėje streso lygis sumažėjo 31,57 proc., tuo tarpu, kontrolinėje padidėjo 6,60 proc. (P=0,001). Palyginus duomenis gautus prieš tyrimą ir po,  jogos grupėje atliekant atsipalaidavimą, aukšto dažnio ŠSD (širdies susitraukimų dažnis) kitimo spektras (variabilumas) padidėjo 64 proc. 20–tąją nėštumo savaitę ir 150 proc. 36-tąją nėštumo savaitę. Be to, žemo dažnio ŠSD besilaukiančioms moterims, kurios praktikavo jogą išliko net 36-tąją savaitę.  Autoriai padarė išvadą, kad joga besilaukiančioms moterims mažina stresą ir pagerina autonominį atsaką i jį.

Šaltinis: International Journal Of Gynaecology And Obstetrics: The Official Organ Of The International Federation Of Gynaecology And Obstetrics [Int J Gynaecol Obstet] 2009 Mar; Vol. 104 (3), pp. 218-22.

Autoriai: Satyapriya M; Nagendra HR; Nagarathna R; Padmalatha V

Parengė Jūratė Pranevičiūtė

Mokslininkai Tekur P., Singphow ir kt. palygino intensyvios trumpalaikės jogos programos ir fizinių pratimų poveikį nugaros skausmui ir stuburo paslankumui, tiriamųjų, jaučiančių lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą (LJSDS).

Tyrimas buvo atliktas Pietų Indijoje esančiame integruotame sveikatos centre Bangalore. TIRIAMIEJI: Aštuoniasdešimt (80) tiriamųjų jaučiančių LJSDS (iš jų 40 atlikinėjo jogą, o kiti 40 sudarė kontrolinę grupę). Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieni jų pasirinko jogą, o kiti fizinius pratimus. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliekamas vieną savaitę.  Intensyvios trumpalaikės jogos programą sudarė: esant nugaros skausmams skirtos asanos (fizinės padėtys), pranajamos (kvėpavimo praktikos), meditacija bei paskaitos, kurių metu buvo mokoma ir diskutuojama jogos filosofijos klausimais. Kontrolinės grupės programą sudarė fizinių pratimų praktikavimas, padedant kvalifikuotiems specialistams bei paskaitos, kurių metu buvo mokoma ir diskutuojama apie gyvenimo būdo keitimą. Abi grupės skyrė vienodai lako praktiniams ir teoriniams užsiėmimams. Tyrimo išvadoms buvo naudojamas (ODI) Oswestry neįgalumo indeksas (Oswestry Disabiliy Index) ir stuburo paslankumo matavimas goniometru prieš ir po programos. Duomenų analizei naudota (RMANOVA).

REZULTATAI: Duomenys atitiko Gaussian pasiskirstymą. Jogą atlikinėjusios grupės žmonių rezultatai pagal ODI buvo patikimai mažesni nei kontrolinės grupės (p = 0.01; poveikio dydis 1.264). Stuburo paslankumas pagerėjo statistiškai reikšmingai abiejose grupėse, tačiau jogą lankiusių tiriamųjų rezultatai buvo geresni, nei kontrolinės grupės, atliekant stuburo lenkimą (p = 0.008; poveikio dydis 0.146), stuburo tiesimą (p = 0.002; poveikio dydis 0.251), atliekant šoninį lenkimą į dešinę (p = 0.059; poveikio dydis 0.006) ir atliekant šoninį lenkimą į kairę (p = 0.006; įtakos dydis 0.171).

Mokslinikai padarė išvadą, jog septynių dienų intensyvios jogos programos praktika, geriau nei atlikti paprasti fiziniai pratimai, sumažino dėl skausmo atsiradusį nedarbingumą ir pagerino stuburo paslankumą pacientams jaučiantiems lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą.

Autoriai: Tekur P; Singphow C; Nagendra HR; Raghuram N.

Šaltinis: Journal Of Alternative And Complementary Medicine (New York, N.Y.) [J Altern Complement Med] 2008 Jul; Vol. 14 (6), pp. 637-44.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė