Priklausomybė nuo šokolado, sūrio, mėsos ir cukraus
2010 m. Rugsėjis 27 d., PirmadienisKiekvienas iš mūsų nuo mažens valgėme įvairų maistą. Kartais mes svarstome, jog tam tikras maistas mus traukia natūraliai, iš prigimties. Pagal Ajurvedą (seniausią pasaulyje mediciną), potraukis tam tikram maistui priklauso nuo došos (apspręsto ir gyvenimo eigoje svyruojančio tipo, ydų sankaupos). Pavyzdžiui, vatos tipo žmonės gali mėgti sausą maistą, pitos - aštrų, rūgštų ar sūrų, kaphos - sunkų. Pagal jogos sistemą, sustiprėjus intuicijai, žmogus gali jausti, koks jam maistas palankus ir reikalingas.

Egzistuoja produktai, kurie veikia kaip narkotinės medžiagos, ir po kurio laiko žmogus tampa nuo jų priklausomas. Pavyzdžiui, šokoladas, sūris, mėsa ir cukrus. Kai vėl užsinorime tų produktų, sugalvojame pasiteisinimą, kodėl taip darome. Taip veikia psichologinė gynyba. Pripažindami sau, jog negalime to kontroliuoti, mes sukeltume įtampą.
Siūlome pasižiūrėti Neal Bernard paskaitą apie priklausomybę nuo šokolado, sūrio, mėsos ir cukraus. Paskaitoje palaikoma veganiška idėja (puoselėjanti vegetarišką maistą be pieno produktų). Sakoma, jog pienas, jo produktai (lydytas sviestas ghi) - praktikuojančių jogą maistas. Taip pat jį rekomenduoja ir Ajurveda. Reikėtų skirti tai, kas tinka praktikuojančiam jogą kaip sistemą ir gyvenimo būdą, ir tai, kas to nedaro. Pagal Ajurvedą, kiekvienas maistas gali būti vaistas arba nuodas, priklausomai, kaip žmogus tai naudoja. Už sveiką ir laimingą visuomenę!
Parengė Ignas Zakarauskas






