Tam, jog kaulai būtų sveiki ir stiprūs, reikia turėti gerų statybinių medžiagų. Be to jums reikės ir patikimo tiekėjo (vitamino D), statybų vadovo (vitamino C), darbininkų (fizinio krūvio), namo projekto (nervų sistema) bei medžiagų (organinių bei neorganinių). Norint, jog viskas vyktų laiku, reikės laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, apsaugoti namą nuo erozijos: saikingai vartoti arba visiškai atsisakyti tam tikrų maisto medžiagų (alkoholis, tabakas, pesticidai, streso hormonai ir kt.).

Įvairios medžiagos įtakojančios kaulų sveikatą

Vitaminas D kontroliuoja kaulo formavimąsi. Jis įtakoja kalcio ir fosforo pasisavinimą iš plonojo žarnyno. Vitamino D žmogus gali gauti saulės dėka ir su maistu: šviežias pienas, sviestas, sūris.

Magnis skatina kaulų medžiagų apykaitą, aktyvios vit D formos produkciją. Kalcis geriausiai pasisavinamas, kai jo kiekis su magniu atitinkamai 2:1. Piene šis santykis yra 4:1. Rekomenduojama paros norma 350-600mg. Esant trūkumui, kaulai nustoja augti arba išsigimsta, praranda kokybę. Žmogaus organizme 50% Mg yra kauluose.

Kalcis geriausiai rezorbuojasi iš žalių, lapinių daržovių, ankštinių augalų ir grūdų. Rekomenduojama kalcio paros norma yra 1200mlg (sąlyginai). Perėjus prie mitybos režimo pasižyminčio mažu druskos ir gyvulinių baltymų kiekiu, kalcio dienos norma gali sumažėti iki 370mlg. Pieniški produktai, sukeliantys rūgščią terpę, taip pat skatina Ca išplovimą.

Vitaminas K yra reikalingas baltymo osteokalcino produkcijai, kuris pritraukia kalcį į kaulų audinį ir palengvina kalcio kristalų formavimąsi. Vit K aktyvuoja mažiausiai tris baltymus atsakingus už kaulų sveikatą. Žarnyno bakterija pagamina 90% K kiekio. Daug vitamino K yra brokoliuose, lapinėse daržovėse, ankštiniuose ir sojos pupelių aliejuje.

Manganas reikalingas kaulų mineralizacijai ir jungiamojo audinio, kremzlėse ir kauluose, formavimuisi. Geras jų šaltinis yra pekano ir žemės riešutai, ananasai ir jų sultys, avižinės kruopos, pupelės, ryžiai, špinatai, saldžiosios bulvės, kvietinė duona su grūdais. Rekomenduojama paros norma 15-20mlg.

Cinkas kartu su Vitaminu A ir C yra reikalingi kolageno formavimuisi. Cinkas taip pat sustiprina Vitamino D poveikį. Cinkas randamas nerafinuotų grūdų produktuose, kviečių sėlėnose ir gemaluose ir moliūgo sėklose. Rekomenduojama dienos norma yra 10-30mlg.

Varis reikalingas kaulų formavimuisi ir stiprinant jungiamąjį audinį. Vartojant papildomai cinką, išeikvojamas varis. Rekomenduojama dienos norma 2-3mlg. Vario galima gauti iš lapinių daržovių, ankštinių, grūdų ir spirulinos. Vario šaltiniu gali būti ir iš varinių indų geriamas vanduo.

Stroncis reikalingas kaulų rekonstrukcijai. Rekomenduojama norma 1-3mlg. Paprastai būna įvairiuose augaluose.

Boras reikalingas kaulų statybai ir tvirtumui užtikrinti. Jis įtakoja Ca, Vit D, fosforo ir Mg funkcijas. Jis taip pat susijęs ir su artritu. Vietovėse, kur dirvožemyje gausu boro, artrito atvejai daug retesni. Boras sveikas kai jo suvartojama 2-6mlg per dieną. Jo yra jūros daržovėse, lapinėse daržovėse, avokaduose, ankštiniuose ir riešutuose.

Silicis reikalingas odai, plaukams, jungiamojo audinio formavimuisi, kaulams, kremzlėms. Mineralas jungiasi su kalciu, o jo didžiausias kiekis pastebimas tose vietose, kur vyksta kaulų augimas. Silicis randamas nerafinuotuose grūduose ir daržovėse, ypatingai kopūstuose, pastarnokose, šparaguose, alyvuogėse ir ridikėliuose.

Betenis skatina kaulus stiprinančių elementų pasisavinimą. Randamas specialiuose papilduose.

Vit B6 ir B12, taip pat folinė rūgštis mažina amino rūgšties homocisteino kiekį. Padidėjęs homocisteino kiekis skatina kaulų ardymą. Folinės rūgšties organizmas gali gauti kartu su žaliomis, lapinėmis daržovėmis, pupomis ir citrusiniais vaisiais. Nerafinuoti grūdai, žalios daržovės, pieno produktai yra geras vitaminų B6 ir B12 šaltinis.

Vitaminai A ir C naudojami gaminant kolageną, kuris suteikia kaulams jėgos ir lankstumo. Padidintas vitamino A kiekis gali būti žalingas kaulams, ypatingai šlaunikauliui. Dauguma vaisių turi vitamino C, ypač citrusiniai vaisiai, uogos, obuoliai, ananasai, pomidorai.

Vitaminas E slopina laisvųjų raidikalų kaulus ardantį poveikį. Daug vitamino E yra kviečių gemaluose, saulėgrąžose, pušų ir migdolų riešutuose bei pomidoruose.

Ypatingosios riebalų rūgštys (alkanos ), kurių negali susintetinti žmogaus organizmas. Omega 3 ir 6 pagrindinis šaltinis yra riešutai, linų sėmenys, žalios daržovės ir citrusiniai vaisiai.