„Jogiški žygdarbiai“ arba Vidinės kontrolės galimybės

2009 m. Liepa 18 d., Šeštadienis

Vaikų gebėjimas vaikščioti priklauso nuo to, kiek jie gali išlaikyti pusiausvyrą. Jei per daug pasvyra į šoną, krenta. Tokią gyvenimo pamoką galima vadinti „grįžtamuoju ryšiu“. Jis suteikia vaikui informacijos, kiek jo pastangos buvo sėkmingos. Dėka šio grįžtamojo ryšio ar informacijos, jis palaipsniui mokosi prisitaikyti, kad galėtų lengvai stovėti.

Mūsų galimybės efektingai veikti gyvenime priklauso nuo laipsniško veiksmų perdirbimo, per nuolatinį mokymąsi, naudojantis grįžtamuoju ryšiu. Grįžtamųjų ryšių metodas (feedback), techniškai apibrėžiamas kaip sistemos kontrolė pasitelkiant jos ankstesnių veiksmų rezultatą.

Iš pradžių, vairuoti naują mašiną gali būti sunku, tačiau mes greit išmokstame, kai matome kokį rezultatą duoda vairo pasukimas vos keletą laipsnių. Dėstytojas gali įvertinti savo paskaitos poveikį iš klausytojų veido išraiškos, tokiu būdu priimdamas atitinkamus sprendimus.

Tai - išoriniai veiksniai. Grįžtamasis signalas iš kūno vidaus dažniausiai yra užblokuotas. Taip yra, nes žmonės neturi žinių kaip naudotis iš kūno vidaus sklindančia informacija. Mes beveik neturime supratimo apie savo širdies darbą, todėl nežinome kaip ji reaguoja į tai ką mes valgome, į judesius, kuriuos atliekame ar į proto būseną.

Neturint informacijos kaip šie dalykai gali įtakoti širdies susitraukimų dažnį, negalima išmokti ir to kontroliuoti. Tai pasilieka „valingos“ sistemos šešėlyje ir atrodo automatiška bei neturinti ryšio su valingomis pastangomis. Beveik visas vakarietiškas mokslas nukreiptas į išorinių reiškinių ir daiktų suvokimą: matematika, chemija, biologija, fizika ir kt. Tai įdomu ir naudinga, tačiau kita dalis lieka miglota – žmogus, jo psichologija, santykis su visuomene, tinkamas elgesys, šeima, vaikai, skirtingos vyrų ir moterų savybės.

To nežinodamas žmogus gali skaudžiai ir ne vieną kartą mokytis užlipdamas ant to pačio grėblio. Problema ta, jog antrą kartą to paties išgyventi nepavyks, dėl to reikia žinių, kurios padėtų to išvengti ir apsaugotų žmogų kelyje į laimę.

Kai informacija apie vidinaus organų atsaką pateikiama žmogui, tai vadinama biologiniu grįžtamuoju ryšiu (biofeedback). Pastaraisiais metais buvo sukurti įvairūs instrumentai skirti biologinio grįžtamojo ryšio treniruotėms. Subtilios vidinių organų funkcijos, kurios dar visai neseniai buvo žmogui nepavaldžios, buvo iškeltos į dienos šviesą ir kontroliuojamos biologinio grįžtamojo ryšio treniruotėmis (biofeedback training).

Vieno iš tyrimo metu buvo mėginama kontroliuoti galvos skausmą, kontroliuojant kaktos raumens aktyvumą. Raumens aktyvumas specialiais prietaiais buvo paverčiamas garsine informacija. Girdėdami garsą žmonės sugebėjo kontroliuoti savo raumenų aktyvumą, taip sumažindami galvos skausmą (E. Budzinsky et al. 1970).

Migreniniams skausmams kontroliuoti buvo pasitelkta kraujagyslių kontrolė. Pastebėta, jog studijos dalyviams „sušildžius plaštakas“ (skatinant didesnį kraujo pritekėjimą), pasikeisdavo kraujotaka smegenyse. Šių procesų dėka migreninis skausmas pranykdavo arba sumažėdavo (E. Green, 1973).

Psichofiziologai iš Harvardo universiteto pademonstravo kaip biologinio grįžtamojo ryšio pagalba galima kontroliuoti kraujospūdį. C. H. Patel grįžtamojo ryšio treniruotes savo tyrime derino kartu su jogišku atsipalaidavimu šavasanoje. Išlikęs pokytis pastebėtas praėjus 12 mėnesių (C. Patel, 1975).

Kitos studijos metu, žmonės mokėsi kontroliuoti savo širdies susitraukimų dažnį. Užsidegus žaliai šviesai, buvo mėginama didinti ŠSD (širdies susitraukimų dažnis), užsidegus raudonai šviesai – mažinti. Po trijų savaičių, dauguma pacientų galėjo nežymiai kontroliuoti savo širdies ritmą (T. Weiss, 1971).

Gorman ir Kamiya tyrimo metu žmonės sugebėdavo kontroliuoti skrandžio rūgštingumą (Gorman and Kamiya, 1973).

Įvairiais laikais atsirasdavo žmonių, galinčių kontroliuoti vidinių organų darbą ir psichologinę būseną net ir be biologinio grįžtamojo ryšio prietaisų.

Menningerio fondo laboratorijoje Džekas Švarcas pademonstravo sugebėjimą sustabdyti kraujavimą ir nejausti skausmo, perdūrus dvigalvį žasto raumenį metaline adata. Durtinės žaizdos pranyko po dviejų dienų.

Vienas populiaresnių „jogiškų žygdarbių“ – gebėjimas sustabdyti širdies plakimą. Prancūzė Therese Brosse 1935 m. elektrokardiografo pagalba nustatė jogo sugebėjimą sustabdyti širdies plakimą.

1961 m. Medicinos mokslų institute (Indija) buvo ištirti trys asmenys, tvirtinę galintys sustabdyti širdies plakimą. 37 m. vyras sugebėjo sulėtinti širdies susitraukimų dažnį iki 40-50 (kartais tarp tvinksnių būdavo 3 s. pertrauka). Kitas tiriamasis sugebėjo šiek tiek sumažinti pulsą ir garsą klausantis per stetoskopą. Trečias asmuo Šri T. Krišnamačarja, tas pats žmogus, kuris sustabdė širdį kardiologei Th. Brosse.

Tyrimo metu Krišnamačarja specialaus manevro pagalba (susitraukiant raumenims) kilstelėjo širdį krūtinės ląstoje. Tokiu būdu vienas elektrodas nustojo siūsti informaciją apie  širdies darbą. Tačiau kiti elektrodai toliau fiksavo susitraukimus. Mokslininkai padarė išvadą, jog jei 1935m. daktarė Brosse būtų turėjusi modernesnę aparatūrą, nebūtų užfiksavusi širdies sustabdymo. 1935m. širdies susitraukimus daktarė stebėjo pasitelkdama aparatūrą su vienu elektrodu.

Tai kas žadėjo naują perversmą subliūško, kol 1969m. Svamis Rama pademonstravo gebėjimą žymiai pakeisti širdies ritmą. Tyrimo metu širdis pradėdavo susitraukinėti 300k/min greičiu. Poveikis kraujagyslių sistemai buvo toks pats tarsi ji būtų sustojus. Tačiau eksperimentas buvo sustabdytas, širdžiai pilnai nesustojus: 17s. per kurias širdis nustojo pumpuoti kraują pasirodė pavojingas gyvybei, todėl buvo paprašyta svamio sugrįžti į pradinę būseną. Svamis Rama taip pat (16 min) sukėlė temperatūrų skirtumą tos pačios plaštakos skirtingose vietose, pajudino per atstumą metalinę adatą, širdies psichiniame centre sukėlė šviesos lauką matomą plika akimi.

Jogas Satjamurtis taip pat sugebėjo pagreitinti širdies darbą (250k/min), tačiau šį kartą eksperimentas nebuvo sustabdytas ir visų nuostabai, ekrane pasirodė tiesi linija. Prietaisai dar kurį laiką nerodė jokių ženklų ir elektrinis aktyvumas sugrįžo.

Mokslininkai pradėjo svarstyti, kodėl vieniems jogams pavyksta pakeisti ar sustabdyti širdies ritmą, kitiems ne. Pasak Svamio Ramos, Indijoje, yra daugybė žmonių, kurie griežtai nepraktikuoja nei vienos jogos rūšies, bet vadina save „jogais“. Tai - „jogai bogai“; nepriklausomi Indijos gatvių artistai. Kurie dėka apsukraus proto ir efektingų reginių išliko iki šių laikų.

Gebėjimas valdyti savo vidaus organų veiklą populiarus magijos pasaulyje. Lietuvių magai DiArchy parodė pasauliui tai, ko negali paaiškinti fizikos ar medicinos vadovėliai. O gal tai triukas? Vieni žmonės turi daugiau gabumų iš prigimties, kiti mažiau. Juos galima tobulinti. Svarbu žinoti, jog žmogus ir pats daug gali. Žinoma, tam reikia žinių, disciplinos. Kai kada be kito pagalbos neapseisit. Visais kitais atvejais būkite patys savo sveikatos, gerovės ir laimės kalviais.

Šaltinis: Yoga & Psychotherapy, The evolution of consciousness, 2007m.

Autoriai: S. Rama, R. Ballentine, MD, S. Ajaya

Parengė Ignas Zakarauskas

Kompleksinės jogos įtaka besilaukiančių moterų stresui bei širdies dažnio kitimui

2009 m. Liepa 14 d., Antradienis

Studijos metu nustatyta kompleksinės jogos praktikos bei atsipalaidavimo įtaka besilaukiančių moterų streso pojūčiui ir išmatuotuotas autonominis atsakas į jį. Tyrimo metu Indijoje,  Bangalore dalyvavo 122 besilaukiančios moterys, kurių nėštumo laikotarpis 18 – 20 savaičių. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes. Viena grupė moterų praktikavo kompleksinę jogą su giliu atsipalaidavimu, kita – darė paprastus nėštumo metu skirtus pratimus. Abiejų grupių pratybos vykdavo kasdien po vieną valandą. Tiriamųjų rezultatai buvo vertinami pagal pakartotinių duomenų analizę.

REZULTATAI: Jogos grupėje streso lygis sumažėjo 31,57 proc., tuo tarpu, kontrolinėje padidėjo 6,60 proc. (P=0,001). Palyginus duomenis gautus prieš tyrimą ir po,  jogos grupėje atliekant atsipalaidavimą, aukšto dažnio ŠSD (širdies susitraukimų dažnis) kitimo spektras (variabilumas) padidėjo 64 proc. 20–tąją nėštumo savaitę ir 150 proc. 36-tąją nėštumo savaitę. Be to, žemo dažnio ŠSD besilaukiančioms moterims, kurios praktikavo jogą išliko net 36-tąją savaitę.  Autoriai padarė išvadą, kad joga besilaukiančioms moterims mažina stresą ir pagerina autonominį atsaką i jį.

Šaltinis: International Journal Of Gynaecology And Obstetrics: The Official Organ Of The International Federation Of Gynaecology And Obstetrics [Int J Gynaecol Obstet] 2009 Mar; Vol. 104 (3), pp. 218-22.

Autoriai: Satyapriya M; Nagendra HR; Nagarathna R; Padmalatha V

Parengė Jūratė Pranevičiūtė