Mokslininkai Tekur P., Singphow ir kt. palygino intensyvios trumpalaikės jogos programos ir fizinių pratimų poveikį nugaros skausmui ir stuburo paslankumui, tiriamųjų, jaučiančių lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą (LJSDS).

Tyrimas buvo atliktas Pietų Indijoje esančiame integruotame sveikatos centre Bangalore. TIRIAMIEJI: Aštuoniasdešimt (80) tiriamųjų jaučiančių LJSDS (iš jų 40 atlikinėjo jogą, o kiti 40 sudarė kontrolinę grupę). Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieni jų pasirinko jogą, o kiti fizinius pratimus. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliekamas vieną savaitę.  Intensyvios trumpalaikės jogos programą sudarė: esant nugaros skausmams skirtos asanos (fizinės padėtys), pranajamos (kvėpavimo praktikos), meditacija bei paskaitos, kurių metu buvo mokoma ir diskutuojama jogos filosofijos klausimais. Kontrolinės grupės programą sudarė fizinių pratimų praktikavimas, padedant kvalifikuotiems specialistams bei paskaitos, kurių metu buvo mokoma ir diskutuojama apie gyvenimo būdo keitimą. Abi grupės skyrė vienodai lako praktiniams ir teoriniams užsiėmimams. Tyrimo išvadoms buvo naudojamas (ODI) Oswestry neįgalumo indeksas (Oswestry Disabiliy Index) ir stuburo paslankumo matavimas goniometru prieš ir po programos. Duomenų analizei naudota (RMANOVA).

REZULTATAI: Duomenys atitiko Gaussian pasiskirstymą. Jogą atlikinėjusios grupės žmonių rezultatai pagal ODI buvo patikimai mažesni nei kontrolinės grupės (p = 0.01; poveikio dydis 1.264). Stuburo paslankumas pagerėjo statistiškai reikšmingai abiejose grupėse, tačiau jogą lankiusių tiriamųjų rezultatai buvo geresni, nei kontrolinės grupės, atliekant stuburo lenkimą (p = 0.008; poveikio dydis 0.146), stuburo tiesimą (p = 0.002; poveikio dydis 0.251), atliekant šoninį lenkimą į dešinę (p = 0.059; poveikio dydis 0.006) ir atliekant šoninį lenkimą į kairę (p = 0.006; įtakos dydis 0.171).

Mokslinikai padarė išvadą, jog septynių dienų intensyvios jogos programos praktika, geriau nei atlikti paprasti fiziniai pratimai, sumažino dėl skausmo atsiradusį nedarbingumą ir pagerino stuburo paslankumą pacientams jaučiantiems lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą.

Autoriai: Tekur P; Singphow C; Nagendra HR; Raghuram N.

Šaltinis: Journal Of Alternative And Complementary Medicine (New York, N.Y.) [J Altern Complement Med] 2008 Jul; Vol. 14 (6), pp. 637-44.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė

Juokas ir skysčių judėjimas gydo savaime. Juokas srūva visu kūnu, išlaisvindamas suvaržymus savam kely. Kai pažadinamas lankstumas ir žaismingumas, prana prasiskverbia giliai į kūno upes ir upelius. Viso kūno juoko poveikis yra ir žaibiškas, ir ilgalaikis, ir jis pasiekiamas bet kam bet kuriuo metu.

Juoko nauda

Kaip aprašė Patch Adams, MD, Gesundheit (Healing Arts Press, 1998), juokas duoda betarpišką psichologinę ir  fizinę naudą:
Juokas didina gerovės jausmą kuriančių neurotransmiterių ir peptidų sekreciją.
Juokas mažina streso hormonų sekreciją.
Juokas stimuliuoja sveiką imuninį atsaką.
Juokas skatina gilų kvėpavimą.
Juokiantis širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis iš pradžių padidėja, po to arterijos išsiplečia ir širdies susitraukimų dažnis suretėja, kraujospūdis sumažėja.
Juokas gerina apytaką širdies ir kraujagyslių bei limfinėje sistemose.
Juokas sukelia atsipalaidavimą kaip atsaką, galintį trukti iki 45 minučių.

Discovery channel reportažas apie juoko jogą

Kiti tyrimai atskleidžia ilgalaikę reguliaraus juoko naudą. Pavyzdžiui, prevencinės kardiologijos ketvirtoje tarptautinėje konferencijoje nustatyta, kad širdies ligomis sergantys pacientai, mėgavęsi juoku (kasdien žiūrėdami jumoristines video juostas po 30 minučių), pasiekdavo geresnių atokiųjų pasveikimo rezultatų nei kontrolinė grupė. Juoko grupei reikėjo mažiau medikamentų, jų kraujyje buvo žemesnis streso hormonų (epinefrino ir norepinefrino) lygis. Metų pabaigoje tik 8,3% juoko grupės narių patyrė pakartotinį širdies smūgį, tuo tarpu kontrolinėje grupėje tokių buvo 42%.

Viso kūno juokas

Dabar trumpam prisiminkite, kaip juokiatės. Ar turite polinkį juoktis tik pilvu? Ar širdimi? Ar veidu? Juokas gali kilti bet kurioje šių vietų ir išplisti tolyn. Juokimasis iš kiekvienos šių vietų aktyvuoja skirtingus raumenis, energinius centrus ir jausmus. Pradėkite juoktis iš vieno taško ir nukreipkite juoką į kitą kūno vietą. Iš pradžių galite jaustis dirbtinai, tačiau nuoširdus juokas greitai paims viršų. Skatinkite savo juoką kvatojimu, kikenimu, krizenimu, krykštimu ir visais kitais garsais, kurie tik gali kilti juokiantis.

Prana teka į jūsų kūną. Takumas džiaugsmingai srūva į kiekvieną sistemą. Keliaujantis juoko šokis iš pilvo į širdį, iš širdies – į veidą, iš ten – į visą kūną yra tarsi nuostabus žaidimas – kiniškas biliardas (ang. pinball).  Kūną nustebina atsitiktinis viso kūno pralinksmėjimo judesys. Kai tik juokas ir prana kaskada pradeda šniokšti jūsų kūnu, įsivaizduokite juoką sklindant iš visų kūno dalių: rankų, kojų, nugaros, pirštų. Eksperimentą pratęskite judesiu. Pradėdami rankų pirštais, stebėkite, kaip kiekvienas piršto sąnarėlis gali susilenkti, išsitiesti, suktis, siūbuoti ir tekėti. Kūrybingai skleiskite ir plėskite šį nuostabų šokį.

Darykite tai kaip galėdami lėčiau. Lėti judesiai ir kvėpavimas neįtemptu pilvu skatins palengvėjimą laisviau tekėti kūnu. Lai šis lėtas šokis apima riešus. Stebėkite, kaip pirštai ir riešai gali judėti kartu. Lėtai sliuokite į pečius, žandikaulius, stuburu žemyn į klubus, kelius, čiurnas ir pėdas. Keliaudami kūnu, kiekvienam naujam taškui skirkite pakankamai laiko.

Leiskite savo kūnui būti lanksčiam ir slidžiam. Lieskite savo judesiams būti takiems kaip jūsų kūno upės ir upeliai. Toks judėjimas yra labai intuityvus ir gydantis, gerinantis kraujo ir limfos tekėjimą kūne.
Jeigu viso kūno juoką praktikuosite grupėje, stebėkite, kaip juda kiti ir jų judesiais papildykite savo kūno „žodynėlį“. Eksperimentuokite su judesio dydžiu ir amplitude, darykite plačius, pastebimus mostus ir mažus, nežymius judesėlius. Kaitaliokite kryptį: aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn, pirmyn ir atgal. Įdarbinkite skirtingas savo kūno puses. Įdarbinkite akis.

Kadangi vokalizavimas gerina lankstumą ir erdvumą, toliau eksperimentuodami galite pradėti kurti garsus ir žaisti su savo balsu. Kalbėkite ar dainuokite nesuprantamai. Išdainuokite skundą, pagyrimą ar netgi pirkinių sąrašą. Išlaisvinkite savo balso tembro ir tarties įvairovę. Nustebinkite save žaisdami su balsėmis ir priebalsėmis. Žaiskite su balsu, tarsi tai būtų nepertraukiamas švilpimas nuo aukštų iki žemų, nuo garsių iki tylių ir minkštų garsų. Lai jis sklinda cirkuliariai ir spirališkai, lai būna staccato, o po to – lyriškas. Ši vokalinė gimnastika gali spontaniškai pradėti kitą viso kūno juoko ratą.

Po kelių minučių leiskite kūno judesiams išoriškai nurimti. Užsimerkite. Stebėkite savo kūno pojūčius. Mėgaukitės šiuo vidiniu bendravimu. Su šypsena nusilenkite savo takumui. Kvėpuokite savo erdvumo pojūčiui.

Autorė: Laurens Robins, MS

Šaltinis: Yoga therapy in practice, 2006

Parengė Brigita Paulienė

Ar joga gali padėti apsaugoti moterų, sergančių ankstyvos stadijos krūties vėžiu ir gydomų įprastine priešvėžine terapija, imuninę sistemą? Tokį klausimą uždavė tyrėjai iš Swami Vivekananda tyrimų fondo Bagalore Onkologijos Institute ir MS Ramaiah medicinos universitetinėje ligoninėje Bagalore, Indijoje.

Tyrėjai atsistiktine tvarka 37 krūties vėžiu sergančias moteris suskirstė į dvi grupes: pirmą grupę, kuriai reguliariai bus vedami 60 minučių trukmės jogos užsiėmimai, ir antrą grupę, kuriai nuolat bus vedami patariamieji užsiėmimai jų gydymo laikotarpiu, apimančiu operaciją, spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Jogos užsiėmimuose 15 minučių būdavo atliekamos asanos (pozos), 15 minučių – pranajama ir 30 minučių – šavasana (atsipalaidavimas) su vaizdiniais. Jogos grupės moterims buvo pravesti keturi jogos užsiėmimai prieš operaciją, po tris užsiėmimus per savaitę spindulinės terapijos metu ir po užsiėmimą kas dešimt dienų chemoterapijos metu ( patariant, kaip savarankiškai praktikuotis kitomis dienomis).

Priešvėžinio gydymo metu kontrolinės grupės moterų kraujyje natūralių ląstelių-kilerių kiekis žymiai sumažėjo. Šis sumažėjimas yra susijęs su pažeista imuninės sistemos funkcija ir siejamas su blogesnėmis gydymo išeitimis. Palyginimui, tų pačių ląstelių kiekis jogos grupės moterų kraujyje gydymo metu žymiau nekito ir baigiant chemoterapiją (praėjus 32 savaitėms po operacijos) buvo žymiai didesnis nei kontrolinės grupės moterų kraujyje. Šis tyrimas pateikia vilčių teikiančių įrodymų, kad joga gali padėti palaikyti moters, besigydančios vėžį, sveikatą.

Autoriai: Rao, R.M., Telles, S., Nagendra, H.R., Nagarathna. R., Gopinath, K.S., Srinath, S., & Srikantaiah, C.

Šaltinis: Medical Science Monitor, 14(2), LE3-4. Feb 2008.

Parengė Brigita Paulienė