Joga ir psichoneuroimunologija

2008 m. Liepa 14 d., Pirmadienis

Psichoneuroimunologija yra mokslo šaka, kuri tiria kaip nervų sistema ir protas įtakoja imuninę sistemą. Pavyzdžiui, tiriama kaip meditacija gali prisidėti prie tokių ligų kaip vėžys, AIDS, širdies ligų gydymo. Tokie moksliniai darbai prisidėjo prie tradicinės medicinos bendruomenės pasitikėjimo, atsižvelgiant į konkrečius teigiamus efektus, kuriuos sukėlė įvairios meditacijos, psichologinės konsultacijos ir hatha jogos technikos. „Atradimai“  šioje mokslinėje sferoje pabrėžia tai, kas yra pagrindinė tema jogos raštuose - protas vaidina pagrindinį vaidmenį gydant ar kuriant žmogaus gerovę.

Šiuolaikinis mokslas pamažu tik pradeda patvirtinti išmintį, kuri buvo atskleista Vedų tekstuose (2500 – 1500 prieš mūsų erą), Patandžalio Jogos sutrose (200m), Tantrinėje literatūroje (100m).  Iš esmės , Joga yra sukurta norint optimizuoti žmogaus psichoneuroimunologinį funkcionavimą per neigiamų, pasąmoningų šaknų, darančių poveikį, atradimą ir suteikiant visapusišką praktiką siekiant pozityvios transformacijos.

Autonominė nervų sistema (ANS), kuri yra sudaryta iš simpatinės ir parasimpetinės dalies, tarpininkauja organizmui atsakant į stresą ir yra kertinis psichoneuroimunologininių funkcijų akmuo. Kiekvienos ląstelės, audinių ir organų sistemų funkcija paveikiama, kai mes patiriame padidėjusį stresą (simpatinis atsakas) ar atsipalaidavimą (parasimpatinis atsakas). ANS  įgalina mus kovoti su stresu ir yra būtina sąlyga norint išgyventi; jeigu, kaip bebūtų, simpatinė nervų sistemos šaka yra per daug apkrauta nuolatinių fizinių ar protinių stresorių, tai gali sukelti fiziologinių ir imuninių funkcijų slopinimą.

limbine-sistema.jpg

Pagrindinė ANS liauka yra pagumburis, kuris yra isikūręs smegenų šerdinėje dalyje. Pagumburis ne tik kontroliuoja simpatinę ar parasimpatinę aktyvaciją, jis taip pat yra smegenų limbinės sistemos dalis. Limbinė sistema yra svarbi psichoneuroimunologijai, nes ji veikia kaip emocinės atminties saugykla, įtakojanti mūsų suvokimą dėl to nuspalvinant mūsų laukiamą dabartinį patyrimą kaip malonų ar keliantį įtampą, patrauklų ar nepageidautiną. Mokslininkai tokie kaip Jon Kabat – Zinn aprašė limbinę sistemą kaip „emocijų buveinę“. Atkreipkite dėmesį į posakį, „kiekvienas kitaip supranta grožį.“ Tai reiškia, ką mes visi žinome iš savo patirties, jog tai kas patrauklu ir žavi vieną , kitam gali pasirodyti bjauru ar nuobodu.

Limbinė sistema taip pat tiesiogiai sąveikauja su sąmonės (didžiosios smegenys) ir  pasąmonės (smegenų kamienas ir smegenėlės) nervų sistemos centrais. Tai reiškia, jog mūsų emocinės reakcijos veikia mūsų vidines fiziologines ir motorines-sensorines funkcijas, tokias kaip atmintis, iš anksto apgalvotas elgesys, tam tikrų dalykų vertės nustatymas, mąstymo procesas, emocijų proveržis. Psichoterapinis gydymas gali trukti metų metus norint išgydyti tik keletą akimirkų trukusias emocines traumas. Kai kurie psicho-emociniai sindromai, tokie kaip potrauminis streso sindromas gali sukelti siaubingai ryškią emocinę atmintį, kuri gali gyvuoti  keletą dešimtmečių ir vėliau dažnai sunkiai pasiduoti gydymui.     

emociju-karalyste.jpg

Kiekvienas iš mūsų turime emocinių žaizdų, pasireiškiančių įvairiu laipsniu, kurios įtakoja mūsų atsaką į tam tikrą stresorių. Limbinėje sistemoje apsigyvena giliausi emocijų padariniai, kurie gali pasireikšti  bet kuriuo būdu, pavidalu ar forma proto-kūno komplekse. Tokiu būdu smegenų cheminė sudėtis, taip kaip ir mūsų asmeninė patirtis, kultūra, mokymasis, mitybos būdas ir genetika įtakoja mūsų unikalų emocinį atsaką. Mokslas mėgina įrodyti tai, kas daugumai aišku iš intuicijos - emocijos vaidina pagrindinį vaidmenį žmogaus sveikatos spektaklyje.

Vedų mokymas
Norint suprasti koks platus ir įvairiapusis yra limbinės sistemos poveikis, reikėtų pradėti nuo visa apimančio žmogaus žemėlapio. Jogos tradicija  pateikia vieną tokį žemėlapio variantą. Jogos raštuose sutinkamas terminas panča maja koša (penki iliuziniai egzistencijos dangalai). Ši ontologinė sistema buvo pagrindas formuojantis jogai, kuri galėjo spręsti neigiamus veiksnius penkiuose egzsitencijos sluoksniuose: fiziniame, energetiniame, proto/emociniame, pagrindinės sąmonės ir palaimingame/tikėjimo. Gydymas priklauso nuo to, kuriame sluoksnyje (koša) yra pažeidimas.

Senovės vedų medicinoje, Ajurvedoje, norint pagerinti sveikatą ir dvasiškai augti naudojamos įvairios technikos: atitinkama mityba, vaistažolės, aromaterapija, spalvų terapija, Hatha joga, mantros, religinė muzika. Visa tai skirta norint pašalinti ar neutralizuoti organizmą žalojančius veiksnius.

heartmath.jpg

Ajurvedoje, sveikas psichoneuroimunologinių (PNI) funkcijų veikimas susijęs su pusiausvyroje esančiomis kūno/proto savybėmis (satva), todėl ligotas PNI funkcijų veikimas susijęs su išderintomis kūno/proto savybėmis (radžas ir tamas). Dideli vidniniai troškimų (raga) ir antipatijos (dveša) impulsai,  sąmoningi ar pasąmoningi, visuomet sukelia neigiamą požiūrį ar emocijas tokias kaip manija, pyktis, godumas, apgaulė, išpuikimas, baimė, nerimas, kas sutrikdo gyvybinės energijos tėkmę (prana) ir protą (čita).

Klasikinė Patandžalio joga
Patandžalis Jogos sutrose pateikia turbūt tiksliausią instrukciją limbinės sistemos transformacijai, nubrėžiant praktines technikas, kurių laikantis pasiekiama dvasinė branda (Samadhi).  Jis teigia, jog abhyasa (praktika) ir vairagya (nešališkumas) yra du praktiniai aspektai „sąmonės svyravimams sustabdyti“, kas yra priešinga samadhi. Antrame skyriuje Patandžalis mėgina aprašyti aštanga Jogą (Aštuonių pakopų jogą). Jis primena jog, „norint atsikratyti žalingų minčių (vitarka), jogas privalo stengtis puoselėt joms priešingas“. Tai yra, jog jei jaučiate neapykantą, puoselėkit mielaširdystę; jei jaučiatės prisirišę, kultivuokite bešališkumą. Patandžalis prideda, jog tam pasiekti reikia „ilgą laiką nepertraukiamai praktikuoti.“ Tai yra labai svarbu, kadangi pastoviai praktikuojant, padidėja galimybės pastebėti proto/kūno lygmeny atsiradusius pokyčius.

patandzalis.jpg

Bešališkumas, reiškiantis sąmoningą atsiskyrimą arba „troškimų nebuvimą“ paruošia protą verčiau domėtis tuo kas vyksta nei tuo, kas norėtume, jog vyktų. Ir svarbiausia, jog Patandžalis moko kultivuoti sveiką, alternatyvų žalingiems, požiūrį. Ši strategija yra labai svarbi norint pasiekti esminių pokyčių „limbinių elektros laidų sistemoje“, kadangi limbinė sistema nediagnozuoja; visa ką ji daro tai – jaučia. Būdas, kuriuo mes galime suderinti limbinį rezonansą yra ilgai besitęsiančios, pozityvios alternatyvos.

Emocijos pagal savo prigimtį turi būti kažkaip išreikštos. Jei žmogui pikta, bet negali to parodyti, jis tai turi neutralizuoti pvz.: boksuodamas į kriaušę ar į pagalvę. Neišreikštos teigiamos emocijos taip pat gali įžiebtį piktybinę ugnį. Jaučiant meilę, reikia ja pasidalinti, kitaip gali pradėti skaudėti širdį. Tai gali būti gražūs žodžiai, elgesys, noras padėti. Vyrams galbūt šiek tiek sunkiau, nes nuo mažens mokoma, jog liūdėti ir verkti - nevyriška, silpno žmogaus bruožas. Tiek fiziologine, tiek dvasine prasme - tai prasimanymas. Daug objektyvesnis reiškinys - širdies ir kraujagyslių problemos.

Tantra
Po plačiu Tantinės literatūros skėčiu galime rasti klasikinį Hatha jogos tekstą Hatha Joga Pradipika parašytą Svatmaramos keturioliktame amžiuje.  Ji prasideda tvirtinimu, jog Hatha jogos praktikos kuliminacija yra Radža joga (Karališka joga) ir jog Radža joga - neįmanoma be Hatha jogos. Šiame tekste, Hatha joga apima gyvybinių energijų reguliavimą (prana), o Radža joga –proto (čita). Svatmaramos mintys atspindi kvantinės fizikos specialistų ir PNI mokslininkų  supratimą apie įvairių fenomenų tarpusavio ryšį: kai atsiranda pokytis fiziniame lygmenyje (ana maja koša), atitinkamai atsiranda pakitimai ir subtiliuose lygiuose (prana maja koša –energetinis ir mano maja koša –proto/emocinis) ir atvirkščiai.

Įdomu tai, jog dėmesingas kvėpavimas asanų ir pranajamų, meditacijos technikų metu turi tiesioginį poveikį uodžiamajai smegenų skilčiai, kuri susijusi su kvapų jautimu. Uodžiamoji skiltis artimai susijusi su limbine sistema ir pojūčių sąlygota atmintim. Kvėpavimo kontrolė yra aprašoma kelių šimtų metų Šiva Svarodaja veikale kaip „svarbiausias gerovės ir sveikatos komponentas ir įrankis įgaunant magiškų žinių ir galių, tokių kaip išmintis ar išsilaisvinimas.“ Tai rodo, jog Vedų laikų aiškiariagiai (rišis) suprato galingą ryšį tarp darbo su savo kvėpavimu ir gydant gilius protinius/emocinius sutrikimus. Tai nėra lengva. Praktikuojant kvėpavimo pratimus į paviršių gali iškilti įvairūs praeityje užslėpti emociniai sukrėtimai. Tinkamai nepasiruošus sudėtingiems kvėpavimo technikoms, gali sutrikti žmogaus psichika. Tačiau yra daug saugių, paprastų ir svarbiausia - veiksmingų  kvėpavimo pratimų. Svarbu, jog kvėpavimo pratimo krūvis priklausytų nuo žmogaus individualių ypatumų, o ne nuo kažkieno ego.

tantra.jpg

Jogos šerdinis tikslas - siekti kokybiško pažinimo, kuris yra ramus, dėmesingas ir spontaniškas. Iš ne dualistinės Tantros pusės, egzistuoja dvi pagrindinės iliuzijos, kurios kyla neigiamų emocijų metu:
1.Aš esu tas, kuris veikia (aham)
2.Tai skirta man (mama)

Šie požiūriai gali būti gydomi priešingais. Psichoneuroimunologijoje destruktyvus ar padidintas streso atsakas visuomet apima „aš veikiu“ arba „tai skirta man“ požiūrį. Svarbu žinoti, jog ir neveikiant galima būti laimingiems. Nieko neveikti, tai ne tinginiauti, o siekiant tikslo mėgautis kiekviena to tikslo dalimi. Dažnas klausimas: ką veiki? Tarsi žmogus kitaip ir negalėtų. Didžiausi sumanymai pasaulio šviesuoliams kilo praktikuojant ramybę. Veikti reikėtų laisvai. Ar teko sutikti žmogų, kuris gailisi prėjusios dienos, jog nedaug nuveikė arba kuris dejuoja, jog per daug miega? Galbūt ir patiems teko apie tai galvoti?

Antroji iliuzija žmogui leidžia manyti, jog tokios emocijos kaip pyktis, baimė, nerimas yra jo. Šios emocijos ne mažiau realios kaip ir kūnas, svarbiau yra jų interpretacija. Pavyzdžiui, visi žmonės daugiau ar mažiau pyksta ir tai yra normalu. Tačiau pyktis gali būti skirtingo stiprumo. Vienam tai menkniekis, o kitam - dviejų parų trukmės kepenų skausmas.

Hearthmath instituto duomenimis, viena stipriausių teigiamų emocijų yra dėkingumas. Ir ne tik todėl, jog jos metu pasigamina daug pozityvų mąstymą skatinančių hormonų. Kuo daugiau žmogus dėkoja, tuo daugiau atsiranda dalykų už kuriuos jis gali padėkoti. Koks gražus žodis ačiū :)

Šaltinis: International journal of yoga therapy, 2004

Autorius: Scott Blossom

Parengė Ignas Zakarauskas