Mokslininkų grupė JAV atliko pilotažinį (bandomajį) tyrimą, kad įvertintų dainavimo poveikį sveikatai. Studijos dalyviai (n=11) vieną kartą per savaitę 45 – 60 min praktikavo dainavimą. Prieš tyrimą ir po dalyviai buvo testuojami, naudojant Beko depresijos klausimyną (depresijos lygiui nustatyti),  specialiai tyrimui sukurtą Penkių taškų Likerto skalę (bendrai savijautai įvertinti), Spirometriją (kvėpavimo rodikliams nustatyti) kvėpuojamo oro matuoklį (kvėpavimo takų praeinamumui nustatyti) ir galutinį kokybės klausimyną (sužinoti apie subjektyvų patyrimą).

Dainavimo poveikis kaip atskiras iki šiol nebuvo plačiai tiriamas. Dažniausiai jis būdavo įvertinamas kaip sudėtinė tam tikros terapijos dalis. Mokslininkai R. Kennedy  ir A. Scott  ištyrė vaikų antrinės kalbos (anglų) gabumus po muzikos terapijos. Dainavimas buvo viena iš sudėtinių terapijos dalių. Tyrimo grupės vaikų anglų kalbos raiškos ir pasakojimo gabumai pagerėjo lyginant su kontroline grupe.

S. Telles, Nagarathna ir kiti ištyrė “OM” meditacijos poveikį autonominei nervų sistemai. Buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas širdies susitraukimo dažnio mažėjimas ir padidėjęs odos kraujagyslių pasipriešinimas. Mokslininkai padarė išvadas, jog mintyse atliekama “OM” meditacija padidina budrumą, nors kūnas tuo metu fiziologiškai yra atsipalaidavęs.

Tyrimo rezultatai
Depresijos lygis sumažėjo vidutiniškai 5,6 (0-40 Beko depresijos skalė). Nors kvėpavimo funkcijų rodiklių pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi, pagerėjo kvėpavimo kontrolė ir gebėjimas iškvėpti. Pozityvūs Likerto skalės įvertinimai padidėjo (0-5) lyginant su neigiamais iškart po dainavimo, tačiau po viso tyrimo (8 savaitės) tik energijos padidėjimas buvo reikšmingai pakitęs. Galutinio klausimyno atsakymai daugiausia buvo pozityvūs : “pastebėjau, jog mąstymas tapo aiškesnis, emocijos įgavo daugiau stabilumo“; „Padidėjo energijos lygis, daug stipresnis tapo išraiškingumas (ekspresija)“; „Kartais stresinėje situacijoje ar panikos metu, kad nuraminčiau save, mintyse prisimenu dainas“. Oro praeinamumas kvėpavimo takais nepakito.

Kai kuriose mokyklose jogos praktika tradiciškai prasideda ir baigiasi dainavimu. Indijoje dažniausiai dainuojami šventi himnai Kirtan, kildinami iš Sikizmo religijos (penkta pagal dydį religija pasaulyje) naudojant ragą (indų muzikos tradicinis melodinis modelis). Įvairūs psichologai rekomenduoja dainavimą kaip galimybę pagerinti nuotaiką ar pakeisti minčių kryptį pozityvia linkme. Tyrimo autoriai padarė prielaidą, jog dainavimas galėtų būti taikomas ir terapiniais tikslais. Jogos terapijos metu taikant dainavimą buvo pastebėta ne tik nuotaikos kaita, bet ir susidomėjimas fiziniais pratimais. Tai gali būti naudinga priemonė, kai žmonės sunkiai atranda jėgų (energijos) judėti.

Šis M. Kelly, R. Bernier tyrimas įrodo galimą dainavimo įtaką žmogaus sveikatai. Gali būti, jog dainavimo poveikis skirsis priklausomai nuo dainos prasmės, ritmo. Pastebėkite kaip skirtingai žmonės elgiasi, kokios vyrauja nuotaikos įvairiuose koncertuose: klasikinės muzikos, pop, sunkaus roko, repo, techno. Manau dauguma patvirtintų, jog klausantis jums malonios muzikos, norisi šypsotis, kažką gražaus nuveikti, šokti. „Ir tegul skamba dainos mylimoj gimtinėj“, V. Kernagis.

Šaltiniai:

The effects of music therapy interventions on middle school students’ ESL skills.By Kennedy R, Scott A, Journal Of Music Therapy, 2005 Winter; Vol. 42 (4), pp. 244-61
Autonomic changes during “OM” meditation. By Telles S, Nagarathna R, Nagendra HR, Indian Journal Of Physiology And Pharmacology  1995 Oct; Vol. 39
Chant and Be Happy: The Effects of Chanting on respiratory function and general well-being in individuals diagnosed with depression, By M. Kenny, M.S. R. Bernier, International journal of yoga therapy 2005, no. 15

Parengė Ignas Zakarauskas

Beveik prieš 20 metų buvau medicinos studijas baigęs ir gydytojo diplomą gavęs jaunuolis, pakviestas dėstyti į tuo metu Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą anatomijos ir sporto medicinos katedrą. Vakarais dirbau stuburo reabilitacijos centre. Be to dar aktyviai sportuodavau. Kitaip tariant – laisvo laiko nebuvo. Pradėjo kauptis nuovargis, atsirado irzlumas.

Supratau, kad reikia imtis priemonių: arba kažką aukoti, arba keisti. Aukoti sporto nesinorėjo. Darbas reabilitacijos centre suteikdavo finansinę nepriklausomybę. Dirbti atmestinai su studentais buvo nepatogu ir nesinorėjo prarasti žmonių pasitikėjimą. Reabilitacijos centro kolektyvas buvo beveik mano amžiaus sportuojantys jaunimas. Su panašiom problemom buvo susidūrę ir jie.

Kadangi domėjomės ne tik medikamentinių gydymu, bet ir rytų medicina, nutarėme išbandyti joga. Rinkdavomės rytais apie 6 val. (keltis reikėdavo apie 5 val.), nes po treniruotės reikėjo aštuntai valandai būti darbe. Maždaug po vienos treniruočių savaitės pajutau energijos antplūdį. Nors miegui likdavo tik po 5-6 valandas, jokio nuovargio nesijautė. Dingo irzlumas, atsirado pasitikėjimas savimi, visur pradėjo ryškėti gerosios gyvenimo pusės. Štai tokį efektą padarė „Saulės pasveikinimo“ kompleksas.

Vėliau gilindamasis į jogos pratimus suvokiau, kad praktiškai kiekvieną judesį ir pozą galima paaiškinti (kartais tik iš dalies) iš medicininės, biomechaninės ar psichologinės pusės. Esmė slypi tame, kad į žmogų reikia žiūrėti, kaip į vieną visumą, o ne atskirų organų ir sistemų sumą. Kadangi joga yra seniausia asmeninio tobulėjimo sistema, ją studijuojant atrandi daug naujo tarp atskirai senai žinomo, pradedi suprasti kokie raumenys atlieka atitinkamą judesį, kodėl reikia užlaikyti kvėpavimą, kaip pilnai atsipalaiduoti. Jogos naudą gali pajausti kiekvienas ją praktikuojantis. Be to yra daugybė mokslinių tyrimų atliktu įvairių šalių mokslininkų, nepriklausomu ekspertu ir net kritiku, tačiau absoliučiai visi duomenys rodo neginčijamą jogos poveikį kūnui ir protui.

Kai kurie jogos poveikiai dar nepasiduoda paaiškinimui, bet manau tik dėl to, kad dar nėra pakankamai jautrios aparatūros, kuri galėtu užfiksuoti mažiausius organizmo pasikeitimus subląsteliniame lygyje ir dėl nepakankamų žinių apie žmogų ir jo vietą Visatoje. Kalbant apie „placebo“ efektą – jis figūruoja visur, kur dalyvauja nervų sistema. Todėl tikint, kad daromi veiksmai yra naudingi, jų poveikis stiprėja. Tačiau praktikuojant joga ir netikint jos nauda (kas mažai tikėtina) galimo neigiamo „placebo“ efektas yra niveliuojamas teigiamais fiziniais, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimais.

Kalbėti apie jogos sampratą galima daug, tačiau tikrąjį supratimą, kas tai yra, žmogus įsisavina tik ją praktikuodamas. Iš pirmo žvilgsnio, ji atrodo tik truputį daugiau, nei serija keistų fizinių pozų, kurios palaiko kūną liekną ir lankstų. Bet laikui bėgant kiekvienas, kuris reguliariai praktikuoja jogą, pajunta subtilų pasikeitimą savo požiūryje į gyvenimą – pastoviai atpalaiduodamas kūną ir suteikdamas jam tonusą, nuramindamas mintis, žmogus pamažu neria į vidinės ramybės būseną, kuri ir yra tikroji jo prigimtis. Tai ir yra tai, kas sudaro jogos esmę – savirealizacija, kurios visi sąmoningai ar nesąmoningai siekia, ir kurios link visi pamažu juda. Mano manymu žmonės, norintys būti sveikais, galiausiai pradės praktikuoti jogą ir jų noras išsipildys.

Parengė LKKA docentas, biomedicinos mokslų daktaras Pavelas Zachovajevas