Dr. P. Zachovajevas. Jogos terapija (pirma dalis)
2008 m. Kovas 5 d., TrečiadienisNe nuostabu, kad, pagal populiarumą pasaulyje, joga yra ketvirtoje vietoje, užleisdama pozicijas tik futbolui, krepšiniui ir bėgimui. Nors manau, kad tai tik kol kas. Krepšinis ir futbolas yra komandiniai žaidimai ir susiję labiau ne su sveikatos gerinimu, o su savo mėgstamos komandos palaikymu. Bėgimas nors ir gerina sveikatą, tačiau pagrinde lavina atramos judamąjį aparatą ir širdies kraujagyslių sistemą. Labiausiai lavinami apatinės kūno dalies raumenys ir kvėpavimo sistema. Praktikuoti jogą yra paprasčiau (genialu – tai, kas paprasta). Tam reikalinga minimali apranga ir nėra priklausomybės nuo oro sąlygų. Be to, atliekant jogos pratimus, širdžiai tenka mažesnis krūvis nei bėgiojant ar minant dviračio pedalus.
Bet koks darbas turi būti apmokamas. Todėl atliekant bent kokį kūno judesį reikalinga energija. Ją organizmas gauna su maistu ir įkvėptu oru. Šie du keliai yra labai svarbūs ir turi būti puikiai tarpusavyje suderinti.
Jogos kvėpavimo pratimai yra įvairūs. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kvėpavimas yra paprastas dalykas (įkvėpimas ir iškvėpimas, deguonies paėmimas ir anglies dvideginio pašalinimas). Kvėpuojant organizmas nustato koks oro kiekis pateko į jį ir koks jam yra reikalingas atliekant konkrečią užduotį (tai dar priklauso nuo kvėpavimo formos). Tačiau išorinis kvėpavimas atlieka visą eilę kitokių funkcijų. Suvokti kvapą galima tik atliekant specialios formos įkvėpimą.

Specialios formos iškvėpimo dėka mes kalbame, dainuojame ir netgi galime rėkti. Kvėpavimas prisideda prie neverbalinės komunikacijos (juokas, kosulys, stenėjimas). Be to kvėpavimas gali atlikti ir papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, atliekant fizinį darbą, suteikia kūnui stabilumą.
Tokių būdu kvėpavimas yra svarbus ne tik kaip medžiagų apykaitos sudedamoji dalis, bet ir kaip elgesio elementas, padedantis bendrauti. Tai, kad kvėpavimas turi didelį poveikį ir yra susijęs su kitais organais ir sistemomis, rodo jo pagrindinį vaidmenį organizme. Jokie kitokie procesai nėra taip glaudžiai susiję. Todėl galima teigti, kad kvėpavimas yra kūno ir sielos jungiančioji grandis. Išmokus valdyti kvėpavimą, galima valdyti didžiulius energetinius srautus ir kontroliuoti ne tik padėtis ir judesius, bet ir protą.
Parengė LKKA docentas, biomedicinos mokslų daktaras Pavelas Zachovajevas




