Sareen, S ir Kumari, V. studija ištyrė 12 savaičių Iyengaro programos naudą trisdešimčiai lėtiniu pankreatitu sergantiems žmonėms. Pankreatitas – tai lėtinis kasos uždegimas. Jam būdingas skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir plitimas į kairę pusę, į nugarą, ypač po valgio. Prieš jogos programą, dalyviai skundėsi skausmu, nerimu ir svorio netekimu susijusiu su pankretitu. Visi jie buvo gydomi klinikoje, kuri rėmėsi visa apimančiu požiūriu į pankreatito problemos sprendimą. Patyręs jogos mokytojas vedė vienos valandos trukmės pratybas, tris kartus per savaitę. 24 iš 30 dalyvių dalyvavo visoje 12 savaičių programoje.

Duomenys: Mokslininkai palygino skausmo jautimą, vaistų nuo skausmo vartojimą ir svorį pradžioje ir po 12 savaičių programos. Buvo nustatytas skausmo sumažėjimas (62%), sumažėjęs vaistų nuo skausmo poreikis (32%). Taip pat dalyviai priaugo vidutiniškai 2,2 kg svorio (5% pradinio svorio).

Ši studija patvirtina idėją, jog joga gali sumažinti lėtinį skausmą. Studijos privalumas yra tas, jog ji įvertino ne tik dalyvių įvardijamą skausmo pasireiškimą, bet ir svorį, kuris yra svarbus klinikinis pankreatito veiksnys. Studijos trūkumas, tai – kontrolinės grupės nebuvimas, kas leistų palyginti jogos ir standartinės medicinos ar kitų priemonių poveikį.

Šaltinis: An international journal of gastroenterology and hepathology, 55, 1051.

Autoriai: Sareen, S, & Kumari, V.

Parengė Ignas Zakarauskas

Holistinis požiūris į žmogų kaip į visumą, fizine ir dvasine prasme, pilnai atitinka ir jogos filosofiją. Joga terapiniu požiūriu yra psichoterapijos, fizioterapijos ir dvasinės terapijos derinys – tai gydymo mokslas, kuris neatskiria fizinio kūno nuo fiziologinio. Daugeliu studijų įrodyta, kad jogos praktika teigiamai veikia žmogaus sveikatą, darydama įtaką smegenų bei visų kitų kūno organų veiklai. Tai pasireiškia pagerėjusia širdies ir kvėpavimo sistemų veikla, geresniais autonominės nervų sistemos atsakais į dirgiklius, pagerėjusia miego funkcija, raumenų ištverme bei geresne smegenų veikla.

Mokslininkai diskutuoja, kodėl darant jogos pratimus atsiranda gydomasis poveikis. Kai kas teigia, kad joga veikia panašiai kaip kitos kūno ir proto terapijos, sumažinančios stresą. Kiti teigia, kad joga skatina išlaisvinti endorfinus (natūralias medžiagas, kurios gaminasi įvairiose smegenų dalyse ir reguliuoja skausmo jutimus, miegą, elgesį, emocijas).

Joga apima ne tik dinaminius pratimus, kurie labiau lavina aktyviąją raumenų dalį, bet ir statinius (asanas). Atliekant pastarąsias lavinama ir pasyvioji raumenų dalis (sausgyslės ir raiščiai). Tai reiškia, kad raumenys lavinami visapusiškai. Atliekant taip vadinamus „įėjimą“ ir „išėjimą“ iš asanų raumenys lavinami tolygiai ir funkcinėmis grupėmis. Taip galima išlavinti visas kūno dalis. Atliekant jogos pratimus, tam tikrais momentai yra veikiamos kraujagyslės ir limfagyslės (jos tai prispaudžiamos, tai atpalaiduojamos). Taip susidaro stipresnės kraujotakos bangos, kurių dėka kraujas patenka į atokiausias ląsteles, pagerindamas jų aprūpinimą. Limfagyslėmis geriau išnešiojamas audinių skystis – pagreitėja organizmo atsigavimas.

Norėtųsi pabrėžti, kad panašiai lavinami ir nervai. Tam tikrų asanų metu, atitinkami nervų segmentai yra prispaudžiami arba prie šalia esančiu kaulinių darinių, arba tarp raumenų. Nervinių impulsu siuntimas jais blokuojamas (iš dalies arba pilnai, priklausomai nuo asanos trukmės ir lankstumo). „Išeinant“ iš asanos nervas yra atpalaiduojamas ir nervinio impulso banga sustiprėja. Taip yra lavinami periferiniai nervai. Ir, kadangi visos organizmo sistemos yra glaudžiai tarpusavio susijusios, lavinant kurią nors vieną iš jų yra veikiamos ir kitos (tik gaila, kad žinių stokos gaunasi ne visada taip kaip norėtųsi). Nes lavinant vienas, kitos gali būti perkraunamos ir galima susilaukti priešingo efekto. Todėl reikia žinoti ne tik, kaip veikti vieną ar kitą kūno dalį, bet ir žinoti taisyklingas jų lavinimo sekas. Štai čia ir slypi didžiulė dirva mokslininkams.

Jogos asanų atlikimo principai ir technika skiriasi nuo paprastų fizinių pratimų atlikimo. Atliekant paprastus pratimus naudojama daug fizinės raumenų jėgos ir įtampos. Tai sukelia fizinį nuovargį. Po teisingų jogos pratybų to nebūna. Atvirkščiai – žmogus jaučia energijos antplūdį. Visi jogos judesiai atliekami lėtai ir sistemingai, derinant su kvėpavimu ir atsipalaidavimu. Todėl išvengiame per didelės apkrovos širdžiai, ji tiesiog saikingai stimuliuojama.

Jogos poveikis yra įvairiapusis. Pranajama gerina kraujo cirkuliaciją, įgalina efektyviau organizme panaudoti deguonį, plaučiai darosi elastingesni, didėja gyvybinė plaučių talpa, stiprėja kvėpavimo raumenys. Asanos gerina kūno lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, budrumą, susikaupimą. Kai kurios asanos masažuoja vidaus organus, gerina jų mitybą, teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą, virškinimą bei aktyvina kitus kūno procesus. Meditacija ramina protą, veikia atpalaiduojančiai tiek fiziniu, tiek emociniu atžvilgiu, sumažina kraujospūdį, lėtinius skausmus, nerimą, cholesterolio kiekį kraujyje.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas padidina streso sukeltų susirgimų skaičių. Jogos gydomasis poveikis šiems susirgimams yra įrodytas daugeliu tyrimų. Joga mažina stresą, veikia ir protą. Pagerėja dėmesio koncentracija, budrumas, vystosi savitvarda, savikontrolė ir pusiausvyra, didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas, mažėja agresija ir susierzinimas, šalinamas uždarumas, melancholija, apatija, įtarumas, atsiranda nauja kūrybinė energija.

Joga plačiai naudojama ligų profilaktikai. Jogos pratybos gali užkirsti kelią daugeliui ligų. Ypač ji taikytina vyresniems ir ypatingai jautriems bei nuolat patiriantiems stresus žmonėms. Joga dažnai taikoma ligų prevencijos programose ligoninėse, kaip streso pasekmes mažinanti priemonė žmonėms, sergantiems širdies ligomis bei turintiems aukštą kraujospūdį.

Reguliariai atlikti jogos pratimus labai naudinga sergantiems artritu, osteoporoze, nutukimu, astma, sinusitu, širdies ligomis, taip pat tiems, kurie skundžiasi nugaros, galvos, kelių skausmais, kvėpavimo problemomis, lengvomis depresijos formomis ar žalinga priklausomybe. Jogos pratimai naudingi ir sergantiems vėžiu ir išsėtine skleroze.

Parengė LKKA docentas, biomedicinos mokslų daktaras Pavelas Zachovajevas

Pasirodžius Rhonda Byrne knygai ir filmui „Paslaptis“ (The Secret), daugybė žmonių visame pasaulyje pradėjo naudoti teorijas, kad išmoktų pozityviai mąstyti ir pakeistų savo gyvenimą į gerą.

Mintys materialios. Mintys kuria daiktus. Visa ką mes kasdien matome, atsirado iš žmogaus idėjos. Mintys nematomos, kita vertus, jos gali pasireikšti po valandos, dienos, mėnesio ar metų. Įsivaizduokite, jog suplanuojate kažką gražaus, pavyzdžiui, įsivaizduojate savo būsimą projektą ar darbą, kurį vėliau atliksit. Pirmiau gimsta mintis, idėja, o vėliau tai įgyvendinat. Jūsų darbai ir veiksmai, tiesiogiai priklauso nuo jūsų minčių.

Jogai jau prieš daugelį tūkstančių metų suprato, jog žmogaus veiksmai yra susiję su jo kalba, mąstymu, jausmais. Jei žmogus blogai jaučiasi, galvoja ir šneka negatyviai ar jo veiksmai gali būti šviesūs ir kūrybingi? Žmogaus mintys formuoja ne tik daiktus, bet ir mūsų fizinį veidą, svajones, veiklą ir pačią asmenybę. Didžiausi pasaulio atradimai kilo iš šviesios minties.

„Į ką sutelkiame dėmesį, tas plečiasi“, Arnold Patent.  Jei pernelyg galvojate apie dalykus, kurių neturite (negatyvusis mąstymo aspektas), nematome visa to, ką turite (pozityvusis mąstymo aspektas).

Įvairios mintys iš knygos „Paslaptis“ (The Secret):
1. Pritraukimo dėsnis sako, jog kaip panašūs traukia panašius, taip ir kylant minčiai atsiranda daugiau panašių į ją minčių. Jei jus supa pozityvūs žmonės, pradedate jausti jus palaikančią pozityvią energiją.
2. Dabartinės mintys projektuoja jūsų gyvenimą ateity. Tai apie ką dažniausiai galvojate ar į ką daugiausiai sutelkiate dėmesį, pasirodo kaip jūsų tikras gyvenimas, tarsi išpranašautumėte sau ateitį.
3. Mintys yra magnetinės ir turi tam tikrą dažnį. Kai jūs galvojate, mintys siunčiamos į visatą. Vėliau grįžta pritraukdamos panašaus dažnio dalykus atgal.
4. Neįmanoma vienu metu blogai jaustis ir turėti gerų minčių.
5. Kai jaučiatės blogai, jūsų savijautai būdingas dažnis pritraukia daugiau blogų dalykų. Priešingai, kai jaučiatės gerai, pritraukiate daugiau gerų dalykų.
6. „Paslaptingi pagalbininkai“, tokie kaip malonūs prisiminimai, gamta ar jūsų mėgstama muzika, gali pakeisti jūsų jausmus ir esamą dažnį akimirksniu.
7. Meilės jausmui būdingas didžiausias dažnis, kokį galite skleisti. Kuo didesnę meilę jūs jaučiat ir skleidžiat, tuo daugiau įgyjate galios. The Beatles muzikantai yra pasakę „Meilė, kurią jūs gaunate, prilygsta tai, kurią jūs sukuriate“. Saulei nereikia žmonių pagalbos, jog ji kaistų. Taip ir žmogui nereikia kito žmogaus, kad jo meilė stiprėtų
8. Dėkingumas yra galingas įrankis galintis pakeisti energiją ir gyvenimą į gerą. Kuo daugiau žmogus jaučiasi dėkingas, tuo daugiau atsiranda dalykų už kuriuos jis gali padėkoti.
9. Pradėkite savo dieną įsivaizduodami kaip norėtumėt, jog ji praeitų. Taip darydami jus sukursite iš anksto apgalvotą gyvenimą.

Kūrybos procesas padeda sukurti tai ko norite. Tam reikalingi trys žingsniai.
Pirmas. Prašymas (visatos, Dievo, „aladino“) tai ko norite suteikia galimybę išsiaiškinti ko iš tikrųjų norite.
Antras. Tikėjimas apima veikimą, kalbėjimą ir galvojimą, jog tai ko norite, jau turite. Kai jus pasiekiate tinkamą dažnį, pritraukimo dėsnis leidžia jums sutikti pozityvius žmones, atsirasti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir aplinkybėm.
Trečias. Gavimas apima jausmą, kuris kils, kai jūsų noras bus patenkintas. Gera savijauta dabar, suteiks jums tinkamą dažnį, kad tai ko norite gautumėte ateity.

Įvairūs tikėjimai, mokymo sistemos patvirtina „Pritraukimo dėsnio“ efektyvumą. Ieškoti toli nereikia. Prisiminkite, kaip jūs galvojot apie savo draugą ar giminaitį, o po kurio laiko netikėtai sulaukėt iš jo skambučio ar sutikot gatvėje, parduotuvėje. Būkite pozityvūs

Daugiau informacijos apie „Pritraukimo dėsnį“ galite rasti adresu www.thesecret.tv

Parengė Ignas Zakarauskas

Pastarajame amžiuje labai pailgėjo žmonių gyvenimo trukmė. Daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Pažangiausios medicinos technologijos, tokios kaip genomas, kamieninių ląstelių persodinimas, klonavimai, genų terapija gali pagydyti daugiau ligų. Tačiau galima tikėtis daugiau lėtinių susirgimų, susijusių su senėjimu, darbo aplinka, gyvenimo būdu – tokių kaip vėžys, cukrinis diabetas, osteoporozė, jungiamojo audinio susirgimai, širdies ir kraujagyslių ligos bei migrena.

Vis daugiau žmonių pradeda ne tik domėtis, bet ir rūpintis savo sveikata. Visi žinome, kad sveikata yra ne tik ligų nebuvimas, bet ir psichinė, fizinė bei dvasinė gerovė. Todėl tie, kas nori būti sveikais privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Gyventi ir harmoningai funkcionuoti galime tik tol, kol išsaugome savo individualų ritmą. Išsimušę iš jo, mes prarandame pusiausvyrą, lengvai susierziname, persitempiame ir susinerviname ir net gali ištikti nervų priepuolis. Tačiau gyvenimas žmogų dažnai įtraukia į uždarą ratą: šeima, namai, buities problemos, darbas ir t.t. Visa tai tampa rutina. Nelieka laiko sustoti ir pamąstyti, kur viso to pabaiga. Todėl protinga yra neskubėti.

Dažno sutrikimo priežastis – žmogaus psichinė ir fizinė įtampa. Nesugebėdamas tinkamai atsipalaiduoti asmuo ne tik, kad negali pilnai racionaliai mąstyti, priimti tinkamus sprendimus, jaučia nuovargį, bet jis dar sekina ir fizinį savo kūną. Psichinė įtampa dažnai lydi fizinę. Jau vien tik ką reiškia raumenų įtampa. Žmogus jaučia skausmą stuburo srityje, negali susikaupti, esti sustingęs, galimos dažnesnės traumos.

Joga yra seniausia asmeninio tobulėjimo sistema, egzistuojanti apie 5000 metų. Ji apima kūną, protą ir sielą. Tai suteikia žmogui ne tik vidinę harmoniją su savimi, bet ir su supančia aplinka. Senovės jogai suvokė fizinį kūną kaip mašiną, protą – kaip vairuotoją, sielą – kaip žmogaus tikrąjį “aš”, jo poelgius, emocijas ir intelektą – kaip tris jėgas veikiančias kūną. Juk tam, kad ji veiktų, reikalingas darnus visų sudedamųjų darbas. Jeigu tik kažkas išsiderina, nelieka tos darnios visumos. Taip pat yra ir su žmogaus kūnu. Tam, kad jis kuo puikiausiai funkcionuotų, reikia subalansuoti jo norus ir poreikius. Todėl jogai sukūrė unikalų šios pusiausvyros palaikymo mechanizmą, kuris jungia judesius, reikalingus palaikyti fizinei sveikatai, kvėpavimo ir meditacijos technikas, kurios užtikrina proto ramybę.

Parengė LKKA docentas, biomedicinos mokslų daktaras Pavelas Zachovajevas

Ši pažangi studija tyrė 6 savaičių trukmės integruotos jogos programos įtaką spinduline terapija gydomų krūties vėžiu sergančių ligonių streso, nerimo, depresijos ir spinduliavimo sukeltų DNR pažeidimų lygiui. Dalyviai buvo surinkti iš trijų vėžį gydančių ligoninių Indijoje ir atsitiktine tvarka paskirti į jogos programos (n=35) arba laukiančiųjų sąrašo kontrolinę (n=23) grupę.

6 savaičių trukmės jogos programoje dalyvavusiems ligoniams buvo pasiūlyta 90 minučių trukmės jogos užsiėmimai, kuriuose buvo atliekama meditacija, asanos, valdoma vėžinių ląstelių vizualizacija, pozityvaus mąstymo instrukcijos, giedojimas, pranajama, relaksacija ir joga nidra. Dalyviai gavo audio ir video priemonių savarankiškai praktikai namuose, tačiau jų nebuvo prašoma detaliai pasakoti apie savo praktiką namuose. Kontrolinei grupei buvo suteikti tik patarimai lengvai mankštintis. Lyginant su laukiančiųjų sąrašo kontroline grupe, jogos programoje dalyvavę ligoniai pasižymėjo žymiai žemesnio lygio stresu, nerimu, depresija bei spinduliavimo sukeltais DNR pažeidimais. Nors tyrėjai negalėjo tiesiogiai patikrinti šios hipotezės, visgi jie darė prielaidą, kad streso sumažėjimas lėmė žemesnį radiacijos sukeltų DNR pažeidimų lygį.

Ši studija yra įdomi dėl kelių priežasčių. Pirma, ji naudojosi tuo, kad būtų galima pavadinti „stipria“ jogos intervencija, apimančia ne tik daugybę tradicinių jogos praktikų, bet ir kai kurias modernias proto-kūno gydymo praktikas (pvz. valdomą vizualizacija). Dėl to yra sunku nuspręsti, kurie programos elementai buvo patys naudingiausi, tačiau tokia programa parodo gerą integruoto priėjimo prie problemos sprendimo modelį, nesistengiantį išskirti vienos vienpusiškos jogos praktikos. Antra, studija nagrinėjo psichologinius rodiklius, galinčius turėti klinikinės reikšmės vėžiu sergančių ligonių išeitims; dauguma ankstesnių studijų atsižvelgdavo tik į subjektyvius ligonių pastebėjimus ir pranešimus.

Šaltinis: Integrative Cancer Therapies, 6, 242-250. September 2007.

Autoriai: Banerjee, B., Vadiraj, H.S., Ram, A., Rao, R., Jayapal, M., Gopinath, K.S., Ramesh, B.S., Rao, N., Kumar, A., Raghuram, N., Hegde, S., Nagendra, H.R., & Prakash Hande, M.

Parengė Brigita Paulienė