Stovėsena ant galvos (sirsasana), nauda ir kontraindikacijos

2008 m. Kovas 29 d., Šeštadienis

Sirsasana (sirsa – galva; asana – padėtis) yra stovėsena ant galvos arba padėtis galvai. Tai tarsi visų asanų tėvas. „Sirsasana yra svarbiausia jogos asana“, - Ieyngar . Pradėdami praktinį paskaitų apie asanas ciklą, pirmiausiai susipažinsime su viena iš daugiausiai apkalbėtų, aprašytų, apdainuotų jogos padėčių – stovėsena ant galvos.

Savo prigimtimi sirsasana yra apverstinė padėtis. Padėtis, kai galva yra žemiau širdies. Yra daugybė šios padėties atlikimo būdų. Ne visi būdai tinka tam pačiam žmogui. Gali skirtis ir galvos padėtis. Tai dažniausiai priklauso nuo jogos mokyklos ir žmogaus individualių ypatybių. Gaila, jog kartais pirmasis kriterijus viršyja antrąjį. Kai kas vis dar bando išrasti universalią stovėseną ant galvos, tuo tarpu šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriama stovėsenos ant galvos poveikiui, mechanizmams ir galimoms kontraindikacijoms.

Skaitydami šį straipsnį, neišmoksite apverstinių padėčių. Tam reikalingas mokytojas. Kai kam prieš pradedant reikės pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Stovėsenos ant galvos fiziologija

Žmogui pereinant į stovėsenos ant galvos padėtį, maždaug 400-500 ml kraujo teka galvos link. Išmatavus spaudimą kojose pastebėtas pokytis nuo 200 iki 10 mmHg vidutinio spaudimo. Tuo tarpu kakle ir rankose spaudimas pakyla 20% (nuo 90 mmHg iki 108 mmHg vidutinio arterinio spaudimo).

Galite pagalvoti, jog padidėjus spaudimui, smegenys tiesiog užsitvindys krauju. Kaip apsauginė priemonė žmogaus organizme egzistuoja  auto-reguliacinis mechanizmas, kuris apriboja kraujo patekimą į smegenis. Tuo būdu nepaisant pakitusio kraujo spaudimo kakle, kraujotaka smegenyse išlieka santykinai vienoda. Todėl nėra pagrindo nerimauti (jei bendras spaudimas kakle neviršyja 160 mmHg), jog staigus kraujo pliūpsnis pažeis silpnas smegenų kraujagysles.
Atliekant sirsasaną, padidėja kraujo kiekis dirbančiuose raumenyse (nugaroje, pilve, kakle), tuo tarpu kraujo kiekis smegenyse išlieka beveik toks pats.

Ingvar ir Schwartz (1973m) naudodami radioaktyvų izotopą ištyrė kraujotaką smegenyse. Izotopai buvo įleistai į kaklo arterijas, vėliau trisdešimčia detektorių ant galvos odos buvo stebimas jų tekėjimas smegenyse. Rezultatai patvirtino, kas buvo žinoma anksčiau, jog nepaisant protinių opercaijų kraujotaka smegenyse išlieka pastovi. Tai gali kažką nustebinti, pagalvojus, jog bendras kraujo kiekis smegenyse išlieka toks pats tiek esant mieguistai būsenai, tiek aktyviai mąstant.

Kitas atradimas buvo tas, jog esant skirtingoms protinėms operacijoms, kraujo kiekis skirtingose semegų vietose pakinta. Pavyzdžiui, kai žmogus atlieka gero matymo reikalaujančią užduotį, kraujo kiekis regėjimo žievėje padidėja (kraujagyslės išsiplečia), o kitose sumažėja (kraujagyslės susiaurėja). Prisiminkite patarimus, jog nėra gerai valgant žiūrėti televizorių. Tokiu būdu gali nukentėti maisto įsisavinimas.

Problemų kyla tuomet, kai vienos arterijos nesugeba atsipalaiduoti ir išsiplėsti arba tai vyksta labai lėtai. Įvairūs intelektualūs gebėjimai gali būti tiesiog užblokuoti arba prislopinti. Dr. F. Chandra mano, jog stovėsena ant galvos dar dėl nežinomų priežasčių išlaisvina nerangias ir aptingusias kraujagysles. Pagerėjus kraujotakai smegenyse, gali pagerėti intelektualūs gebėjimai ir viso organizmo veikla.

Stovėsenos ant galvos nauda

Panašaus poveikio galima tikėtis naudojant įvairias pagalbines priemones: inversinį stalą, kėdes, kaladėles, atliekant žvakę, žemyn žiūrintį šunį, pasilenkimą į priekį ir kitas apverstines padėtis.

Sirsasana kaip fizinis pratimas
Stovėsenos metu raumenys daugiausia dirba izometriškai (susitraukia dvi priešingą veiksmą atiekančios raumenų grupės). Rankos, priklausomai nuo to kaip sudėtos, gali dirbti ir kitokiu režimu. Stovėsenos ant galvos metu gali greit išryškėti įvairūs raumenų pusiausvyros sutrikimai. Dedant pastangas tiesiai stovėti - lavinama laikysena. Deguonies suvartojimas yra tik 50% didesnis nei stovint, todėl jį galima įvardinti kaip lengvą-vidutinį fizinį krūvį.

Poveikis širdžiai
Kakle esantys skaitikliukai (karotidinėje arterijoje esantys baro receptoriai) matuoja kraujospūdį. Jei kraujospūdis kakle per didelis, organizmas įjungia mechanizmą, kad jį sumažintų. Kraujospūdis priklauso nuo širdies išmetamo kiekio per minutę ir periferinio kraujagyslių pasipriešinimo. Kakle esant nenormaliam kraujospūdžiui (srovėsenos ant galvos metu padidėja 20%), įsijungia apsauginis mechanizmas. Mechanizmas gali išplėsti kraujagysles kitose kūno dalyse, kad nutekėtų iš kaklo kraujas ir sumažinti širdies susitraukimų dažnį. Šie du efektai buvo pastebėti stovėsenos ant galvos metu. Esant 80 tvinksnių per minutę, dažnis gali nukristi iki 65. Yra žinoma, jog kiekvienos jogos padėties metu, kai galva yra žemiau širdies, sumažėja širdies susitraukimų dažnis.

Visai įmanoma, kad stovėsena ant galvos gali turėti gydomąją reikšmę. Kita vertus, niekas to iki šiol netaikė. Būna žmonių, kuriuos kamuoja krūtinės anginos tipo skausmai vos tik aktyviau pajudėjus (šidžiai pradėjus greičiau plakti), nors jų širdis gali būti labai mažai pažeista. Šie žmonės gali pradėti vengti fizinės veiklos ir tuo būdu priaugti svorio, pradėti vartoti nuskausminamuosius.

Dr. F. Chandra mano, jog stovėsena ant galvos galėtų būti puiki išeitis žmonėms, kurie nori pasimankštinti, tuo pačiu metu leisdami pailsėti savo širdžiai.

Viena iš galimų išimčių – žvakė (sarvangasana, stovėsena ant pečių). Tyrimo metu buvo nustatyta, jog jos metu pulsas padidėja. Gali būti, jog tai įtakoja specifinė kaklo padėtis. Kita vertus buvo tirti tik du asmenys. Stovėsenos ant galvos tyrimo metu (atliekant 3 min) pulsas sumažėjo. Visai įmanoma, jog žvakėje reikia ilgiau išbūti, kad pulsas pradėtų kristi.

Poveikis tinkliniam dariniui
Visi pojūčiai, sklindantys iš periferijos, keliauja pro retikulinį tinklą esantį galvos smegenyse. Šis tinklas nesupranta pojūčio, tačiau aktyvuoja smegenų žievėje esantį kompiuterį, kad jį užfiksuotų. Tinklas per ilgą laiką gali tapti jautrus, o kompiuteris – perkrautas. Yra įrodyta, jog slėgio (baro) receptorių stimuliavimas ramina retikulinio tinklo veiklą. Stovėsenos ant galvos praktika žmogaus nemigdo, tačiau yra daug įrodymų, jog atliekant prieš miegą, padeda gydyti nemigą.

Poveikis mažinant svorį
Indijoje buvo atlikta tyrimų (be kontrolinės grupės), kurie patvirtino jogos pratimų įtaką mažinant svorį. Žinant, jog lengvo – vidutinio fizinio krūvio metu daugiausiai yra eikvojami riebalai (50%, šunų 75%), stovėsena ant galvos gali būti naudinga palaikant sveiką svorį ir liekną kūną.

Poveikis plaučių drenažui
Susidariusį sekretą plaučių apačioje sunku iškosėti. Jei žmogus gali išbūti stovėsenoje ant galvos ilgesnį laiką, maždaug 2 minutes, sekretui pasislinkus, gali jį lengviau iškosėti (sekretas pereina iš smulkių broncheolių į stambesnes). Kineziterapijoje naudojami panašūs metodai. Žinoma, esant ūmiam plaučių pažeidimui, stovėti ant galvos nerekomenduojama.

Esant gimdos pasislinkimui atgal
Gimdos pasislinkimas atgal (retroversion of uterus) gali būti teigiamai įtakojamas stovėsenos ant galvos metu. Panašus pratimas gimdos padėčiai atstatyti yra taikomas kineziterapijoje klūpint ir remiantis dilbiais į grindis, pasilenkus žemyn. Kol kas tai teorija, bet žinant, jog tai būdinga 20% moterų, priverčia susimąstyti.

Poveikis veninei kraujotakai
Kai venų paviršiai suartėja, išsiskiria medžiagos trukdančios įvairioms dalelėms sulipti (anti-koaguliantai). Tai nutinka ir stovėsenos ant galvos metu, kai venos ištuštėja, o jų sienelės suartėja. Jeigu ką kamuoja venų varikozė, galimi du teigiami poveikiai. Visų pirma, išplaunamas senas venose užsistovėjęs kraujas, o jo vietą užima šviežias. Antra, pasigamina koaguliantų, kurie trukdo venose susidaryti plokštelėms apsunkinančioms kraujotaką.

Poveikis esant migrenai
Kai kurie jogos mokytojai rekomenduoja apverstines padėtis kaip profilaktinę ar gydomąją priemonę nuo migrenos. Viena iš padėčių – stovėsena ant galvos. Kol kas nėra aišku kaip apverstinės padėtys išsprendžia šią problemą.

Jogos knygose dažnai aprašomas stovėsenos ant galvos poveikis – fizinė ir emocinė pusiausvyra.  Kai žmogus atranda pusiausvyrą apverstinėje padėtyje, stabilesnės tampa ir jo emocijos. Apverstinės stovėsenos atlikimas kambario viduryje suteikia drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis, pagerina koncentraciją ir visų organizmo sistemų veiklą. Teigiamų sirsasanos veiksnių yra ir daugiau.

Kontraindikacijos

Esant širdies ritmo sutrikimams, rimtiems pažeidimamas ar defektams
Būnant stovėsenoje ant galvos, pilvo organai ,veikiami žemės traukos, pradeda spausti širdį. Esant širdies pažeidimui, defektui, krūvis gali būti per didelis. Geriau tokiu būdu atlikti pusinę žvakę, kuomet svoris daugiau laikomas ant alkūnių, ar praktikuoti įvairias kitas apverstines padėtis (pvz.: naudoti inversinį stalą, parinkus atitinkamą kampą), bet ne klasikinę stovėseną ant galvos.

Esant stuburo pažeidimams
Esant lėtiniam stuburo pažeidimui, geriausia praktikuoti apverstinę padėtį naudojant inversinį stalą (vienas iš tikslų - išlaisvinti stuburą). Priklausomai nuo pažeidimo gali tikti žemyn žiūrintis šuo ir įvairūs pasilenkimai į priekį. Esant ūmiam periodui praktikuoti apverstinių padėčių nereikėtų.

Esant menstruacijoms
Tuo metu atliekant apverstines padėtis, kraujo gali patekti į pilvaplėvės ertmę ir sukelti uždegimą. Dėl tos priežasties, dauguma jogos knygų nerekomenduoja atlikti stovėsenos ant galvos ir kitų apverstinių padėčių šiuo periodu.

Esant nėštumui
„Esant nėštumui, jei nėra persileidimo pavojaus, galima praktikuoti stovėseną ant galvos iki trijų mėnesių“, - sako Dr. F. Chandra. Moterys, anksčiau jau praradusios vaikelį, tūrėtų būti ypatingai atsargios. Iki trijų mėnesių ši stovėsena ant galvos gali padėti išlaikyti tinkamą gimdos padėtį.

Esant įvairiems tinklainės pakitimams
Nors galvos smegenys turi apsauginį mechanizmą, akių tinklainės venos to neturi. Todėl stovėsena ant galvos, ypatingai nepasiruošus, gali pažeisti tinklainę. Būtinas tinkamas pasiruošimas. Neturėtų būti pojūčio, lyg akys užsitvindo krauju. Jaučiant nekontroliuojamą įtampą, geriau šios padėties atsisakyti ir pradėti nuo paprastesnių.

Esant trumparegystei
Žmonės, kuriems nustatyta trumparegystė, turi būti ypatingai atsargūs. Jiems būdingas tinklainės atskyrimas, o jam išplitus galima net apakti. Geriausia būtų to nedaryti. Jei žmogui dažnai atliekant (esant trumparegysei) stovėseną ant galvos vieną dieną pablogės regėjimas, teoriškai tai bus natūrali praktikos pasekmė.

Esant sunkiai kontroliuojamam ar aukštam kraujospūdžiui
Apsauginis mechanizmas apsaugo smegenis nuo padidėjusio kraujo kiekio, kai bendras kraujospūdis yra tarp 60-160 mmHg. Nusistatyti savo bendrą arterinį kraujospūdį galite adresu http://www.globalrph.com/map.htm. Esant sistoliniam kraujospūdžiui 220 mmHg, niekas nesutrukdys kraujui tekėti į smegenis. Tai gali nesukelti jokių padarinių, kita vertus kažkur gali būti silpna kraujagyslė.

Po pranajamų (didinančių co2 kiekį kraujyje)
Padidėjus anglies dioksido lygiui (nuo 4,5 iki 6 %), kraujagyslės išsiplečia ir niekas jau negali sutrukdyti kraujui plūsti į smegenis. Patandžalis Jogos sutrose rašo, jog pranajamas reikia atlikti po asanų, o ne atvirkščiai.

Buvus ar esant galvos sukrėtimui
Daugeliu atveju smegenų pažeidimai išlieka keturias, penkias savaites, mėnesį ar net keletą metų.

Kai sunku išlaikyti pusiausvyrą
Tuomet geriau atlikti žvakę. Kontraindikacija yra tuomet, kai nėra pagalbinių priemonių, užtikrinančių saugumą.

Kaip jau minėjau pradžioje, ne visiems tinka tie patys „stovėjimai“. Svarbiausia saugumas ir teigiamas poveikis.
Jei žmogus negali 70% svorio išlaikyti ant rankų, klasikinės padėties remiantis dilbiais ar kito sunkesnio varianto dar nebus pasiruošęs atlikti. Kol nesustiprės rankos, geriau atlikti palengvinamąsias padėtis su kaladėlėm, kėdėm ar naudojant inversinį stalą.

Kaklo slanksteliai yra prisitaikę išlaikyti galvos svorį! Jei žmogaus rankos stiprios, bet kojos palyginti su likusia kūno dalimi – milžiniškos, neišlaikant kūno, stovėsena gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

Kuria galvos dalimi remtis? Klausimas, kuris dažnai keliamas jogos mokytojų suvažiavimuose. Manau daug svarbesnės yra individualios žmogaus ypatybės. Prieš atlikinėdami apverstines padėtis, pirmiausiai pasitarkite su medicininių žinių turinčiu jogos mokytoju arba su gydytoju. Sėkmės praktikuojant;)

Norint mėgautis sirsasanos privalumais reikia suprasti mechanizmą ir atsižvelgti į savo individualias ypatybes.

Parengė Ignas Zakarauskas

Joga gydant Parkinsono ligą

2008 m. Kovas 26 d., Trečiadienis

Yra žinoma, jog joga yra efektyvi likviduojant tokias problemas kaip: sumažėjusi jėga, lankstumas, pusiausvyros, eisenos, koncentracijos sutrikimas, depresija. Visos šios problemos daugiau ar mažiau pasireiškia Parkinsono liga sergantiems žmonėms. Buvo įrodyta, jog įvairios pratimų ir terapijos formos pagerina su Parkinsono liga susijusius simptomus, bet kol kas nebuvo atlikta tyrimų, kurie galėtų įrodyti jogos poveikį šiems simptomams.

L. Boulgarides, B. Coleman Salgado ir kiti atliko studiją, kuri padėtų nustatyti jogos poveikį jėgai, judesių amplitudei, pusiausvyrai, eisenai, depresijai ir nerimui Parkinsonu sergantiems žmonėms po 8 savaičių adaptuotos jogos pratybų.
Jogos programa buvo sukurta bendradarbiaujant su neurologinės reabilitacijos kineziterapeutu, o mokoma - jogos mokytojo. Į programą buvo įtrauktos: kvėpavimo technikos, atsipalaidavimas, meditacija ir asanos.

jogos-pratimai.jpg

Testavimas:
Testuojama buvo tris kartus (prieš programą, po 8 įprastinių savaičių ir po 8 savaičių adaptuotos jogos pratybų). buvo įvertintas Parkinsono ligos laipsnis (Unified Parkinson’s Disease Rating Scale), depresijos ir nerimo lygis pagal HADS skalę (the Hospital Anxiety and Depression Scale), pusiausvyrą pagal Bergo skalę (the Berg Balance Scale), eisena pagal modifikuotą dinaminės eisenos indeksą (the Modified Dynamic Gait Index), funkcinė jėga (30s chair stand test), kojų užpakalinės dalies raumenų ilgis (Sit and Reach test), pečių/viršutinės nugaros dalies lankstumas pagal Apley’s Scratch testą (Apley’s Scratch Test).

testavimas.jpg

Išvados:
Po 8 savaičių programos buvo nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,05) pusiausvyros, depresijos ir nerimo, funkcinės jėgos ir užpakalinės kojų raumenų dalies ilgio teigiami pokyčiai.

Jėgos, judesių amplitudės, mobilumo, eisenos, pusiausvyros ir psichologinės sveikatos pokyčiai rodo teigiamą jogos poveikį Parkinsono liga sergantiems žmonėms.

Šaltinis: SYTAR Symposium 2008, Los Angeles, Effect of an eight-week adaptive yoga program on mobility, function, and outlook in individuals with Parkinson’s Disease

Autoriai:  L Boulgarides DPT, B Coleman Salgado DPT, E Barakatt PhD, D Choo, M El-Zahr, K Williams, A Morales

Parengė Ignas Zakarauskas

Krūties ir prostatos vėžiu sergančių ligonių psichologinių, imuninių, endokrininių ir arterinio kraujospūdžio rodiklių pakitimai prieš ir po streso mažinimo (SGSM) programos

2008 m. Kovas 26 d., Trečiadienis

Ši studija tyrė ankstyvos stadijos krūties (n=49) ir prostatos (n=10) vėžiu sergančių ligonių, dalyvavusių 8 savaičių trukmės sąmoningumu grįsto streso mažinimo (Mindfulness-Based Stress Reduction MBSR) programoje, fizinės ir psichinės sveikatos pagerėjimą.

Programos metu nė vienam iš dalyvių nebuvo taikoma spindulinė ar chemoterapija. (MBSR) programą sudarė įprasta įvairių sąmoningumo pratybų įvairovė, apimanti kūno ir kvėpavimo supratimą ir įsisąmoninimą bei švelnius, lėtus jogos judesius.  Dalyvavimas programoje buvo geras; tik 4 ligoniai nepabaigė 8 savaičių trukmės programos. Savarankiška praktika namuose taip pat buvo gera, dalyviai pranešė kasdien apie 37 minutes praktikavę jogos padėtis ir meditaciją.

Tyrėjai vertino fizinės ir psichinės sveikatos pagerėjimą iš karto, vos tik pabaigus 8 savaičių programą (n=51), bei po 6 mėnesių (n=47) ir po 12 mėnesių stebėjimo (n=41). Žymiausias pagerėjimas buvo pastebėtas streso sumažėjimo atžvilgiu - ir subjektyviai, ir objektyviais tyrimais matuojant kortizolio (streso hormono) kiekį kraujyje bei arterinį kraujospūdį. Nuotaikos, gyvenimo kokybės ir imuninės funkcijos rodiklių rezultatai buvo sudėtingesni, su tendencija į ilgalaikį pagerėjimą.

be-more-mindful.jpg

Įdomu (nors tikriausiai visai nenuostabu) tai, kad savarankiškos praktikos namuose trukmės vidurkis žymiai sumažėjo programai pasibaigus (stebėjimo laikotarpiu) iki maždaug 2 valandų per savaitę. Skirtingų ligonių savarankiškos praktikos trukmė namuose įvairavo nuo 0 iki 18 valandų per savaitę. Tyrėjus sudomino ir nustebino tai, kad savarankiška praktika namuose visai neįtakojo sveikatos rodiklių pagerėjimo. Tai gali būti aiškinama dvejopai: 1) kad pačios programos įtaka yra labai stipri ir nepriklauso nuo tęstinės praktikos namuose, arba 2) kad mes tiriame pagerėjimą, tiesiogiai nepriklausantį nuo programos intervencijos. Kadangi kol kas rezultatų negalime palyginti su kontroline grupe ar kitokios programos įtaka, sunku pasakyti, kuris iš dviejų aiškinimų būtų teisingas.

Šaltinis: Brain, Behavior, and Immunity, 21, 1038-49. November 2007.

Autoriai: Carlson, L.E., Speca, M., Patel, K.D., & Faris, P.

Parengė Brigita Paulienė

Kvėpavimo per vieną nosies pusę poveikis pažinimui ir nuotaikai

2008 m. Kovas 23 d., Sekmadienis

Ankstesnė mokslininkų Jell ir Shannahoff-Khalsa (1993) studija parodė jog, kvėpavimas per dešinę nosies pusę pagerina erdvinį suvokimą, o per kairę – verbalinius (kalbos) gebėjimus. Werntz ir kiti (1987) teigė, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę įtakoja priešingos pusės smegenų pusrutulį. R.J.S. Marshall ir R. Panico (2008) ruošiantis insultą patyrusių žmonių studijai, ištyrė sveikus žmones, kad galėtų nustatyti ar ilgalaikis (10 savaičių) kvėpavimas per vieną nosies pusę gali pagerinti pažinimą. Buvo tikimasi, jog kvėpavimas per kairę nosies pusę pagerins erdvinį suvokimą, o per dešinę -verbalinius gebėjimus.

Trylika dalyvių buvo padalinti į dvi grupes. Vieni 10 savaičių kiekvieną dieną atliko kvėpavimo pratimą per kairę, kiti per dešinę nosies pusę. Dalyviai buvo testuojami pradžioje, eigoje ir po 10 savaičių.

pakaitinis-kvepavimas-per-nosi.jpg

Buvo nustatyti statistiškai reikšmingi pokyčiai p<0.05, taikant Beko depresijos ir nerimo indeksą, taip pat reikšmingai pakito kalbos sklandumas ir dėmesys. Duomenys tarp kvėpuojančių per kairę ar dešinę nosies pusę neparodė reikšmingo skirtumo.

Autoriai, remiantis savo tyrimo išvadomis mano, jog kvėpavimas per vieną nosies pusę gali būti naudingas mažinant Beko depresijos ir nerimo duomenis, taip pat gerinant iškalbingumą ir dėmesį. Taip pat pabrėžiama, jog reikalingos tolimesnės sveikų ir insultą patyrusių žmonių studijos norint nustatyti kvėpavimo galimybes reabilitacijoje.

Gali būti, jog mokslininkams nepavyko įrodyti skirtumo tarp dešinės ir karės nosies pusių dėl mažo dalyvių skaičiaus (13). Ši studija dar karta parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai gali būti tinkamas kvėpavimas.

Šaltinis: Department of Communication Sciences & Special Education, University of Georiga, Athens, Georgia

Autoriai: R.J.S. Marshall PhD , R. Panico MD

Parengė Ignas Zakarauskas

Tikėjimas pagerina siekiamus rezultatus

2008 m. Kovas 22 d., Šeštadienis

Aerobikos, kultūrizmo ar jogos pamokų metu atliekami pratimai pagal iš anksto užsibrėžtą tikslą. Tikslas gali būti įvairus: įgauti daugiau jėgos, lankstumo, ištvermės, išmokti atsipalaiduoti ar išsivaduoti iš nugaros skausmų. Jų gali būti ir daugiau. Remiantis studija, kuri buvo paskelbta vasario mėnesio 2007 m. „Psichologijos mokslų“ leidinyje, žmonės tikintys savo fizinių pratimų nauda pagerina savo sveikatą ir gerovę labiau nei tie, kurie tuo netiki.

Harvardo universiteto mokslininkai ištyrė 84 namų ūkio prižiūrėtojas (housekeepers), dirbančias septyniuose viešbučiuose. Tyrėjai keturių viešbučių darbuotojoms pasakė, jog jų darbas atitinka ar net viršyja JAV Chirurgijos bendrojo fizinio aktyvumo rekomendacijas sveikam gyvenimui. Likusioms apie tai nebuvo užsiminta. Studijos tikslas buvo nustatyti ar tikėjimas, jog pratimai pagerina fizinį pajėgumą, turės įtakos žmogaus fizinėms ypatybėms.

laimingos-namu-ukio-tvarkytojos.jpg

Tam kad ištirti teigiamą poveikį, tyrėjai surinko darbuotojų duomenis pradžioje ir po keturių savaičių. Po keturių savaičių beveik 80% moterų, kurioms buvo pasakyta, kad jų veikla yra pratimai gerinantys fizinį pajėgumą, sumažėjo svoris, kraujospūdis, riebalinio audinio sluoksnis, kūno masės indeksas ir susiaurėjo liemuo lyginant su klubais (didelis liemens lyginant su klubais santykis yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos rodiklių). Priešingai, moterys, kurioms nebuvo pasakyta, jog jų darbas yra fiziniai pratimai, nepatyrė jokių reikšmingų pokyčių.

Kaip teigia autoriai Ellen Langer, MD ir Alia Crum „Šios studijos rezultatai palaiko hipotezę, jog pratimai įtakoja sveikatą dalinai ar visiškai per placebo efektą“. „Nesvarbu ar sveikatos pokyčiai buvo sukelti tiesiogiai ar netiesiogiai, yra aišku, jog mūsų požiūris reikšmingai įtakoja sveikatą“. „Žmogui pavaldus vienintelis dalykas pasaulyje. Tai yra jo požiūris“ – Napoleonas Hilas.

Šaltinis: Psichological Science, February 2007

Autoriai: Ellen Langer, MD & Alia Crum

Parengė Ignas Zakarauskas