Šokio terapija

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Šokis - tai gyva kalba, kuria kalba žmogus, tai meninis apibendrinimas, egzistuojantis virš realybės esmės, tam kad pasisakyti žymiai aukštesniame lygmenyje, žmogaus emocijų įvaizdžiais ir alegorijomis. Šokis reikalauja tiesioginio bendravimo, todėl  kad jį pateikia ir priima pats žmogus, o išraiškos instrumentas yra žmogaus kūnas, kurio natūralūs judesiai sudaro šokio medžiagą. Tai vienintelė medžiaga, kokią jis turi ir pats ja naudojasi.

Lina Navardauskienė

null

Šokio terapijos nauda

  • Šokis sąlygoja kontakto tarp jausmų ir judesių suvokimą. Jis yra išraiškingas, leidžia išlaisvinti užslopintus jausmus ir tyrinėti užslėptus konfliktus, kurie gali būti psichinės įtampos šaltiniu. Šokio terapijos užsiėmimų metu padedama suvokti ryšį tarp jausmų ir judesių. Atliekant šokio judesius  sumažina įtampa fiziniame lygmenyje.
  • Lavinamas kūno ir jo galimybių supratimas, praplečiant žinomų judesių repertuarą, lavinant koordinaciją ir harmoningą judesių atlikimą. Tai sąlygoja fizinę ir emocinę sveikatą.
  • Formuojamas teigiamas požiūris į savo kūną pagerina savęs vertinimą. Tai padeda  susidaryti patrauklesnį savo kūno įvaizdį, kas tiesiogiai įtakoja teigiamą savęs ir savojo “aš” vertinimą.
  • Lavinami bendravimo ir socialiniai įgūdžiai., sudarant kūrybiniams ryšiams, įveikiant bendravimo barjerus.
  • „Magiškas ratas“ Formuojami grupinio darbo įgūdžiai, lavinamas gebėjimas bendradarbiauti, naudojant žaidimus, ritmiškų judesių išbandymą, eksperimentavimą su gestais ir judesiais, neverbalinį bendravimą.

Parengė Lina Navardauskienė

Lina Navardauskienė

null

Vyresnio amžiaus pacientų depresijos eigos pokyčiai po jogos ir ajurvedos taikymo

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Šiame straipsnyje buvo lyginamas jogos ir ajurvedos metodų poveikis depresija sergantiems vyresniojo amžiaus pacientams, gyvenantiems senelių namuose. 69 tiriamieji, parinkti atsitiktinai, buvo suskirstyti į tris grupes: (1) tuos, kurie šešis mėnesius po 7 val ir 30 min. per savaitę dalyvaus jogos programoje, kurią sudarys asanos, atsipalaidavimas, pranajama, mantros ir paskaitos; (2) tuos, kurie šešis mėnesius bus gydomi ajurvediniais žoliniais preparatais, geriamais du kartus per dieną; (3) tuos, kurie liks laukimo sąraše – kontrolinėje grupėje. Depresijos sunkumas buvo vertinamas prieš pradedant taikyti konkrečią programą ir pakartotinai - praėjus trims mėnesiams ir praėjus šešiems mėnesiams po jos. Atlikus pakartotinius vertinimus, ženklus pagerėjimas pastebėtas tik jogos programoje dalyvavusių pacientų tarpe. Nors tai yra daug žadantis atradimas, reikėtų pastebėti, kad nei ajurvedinio gydymo grupėje, nei kontrolinės grupės pacientų tarpe pokyčiai nebuvo tokie žymūs. Dar sunkiau būtų daryti bent kokias išvadas apie ajurvedinio gydymo privalumus jogos programos kontekste, kurios poveikis, atrodo, yra labiau terapinis. Pastaba: šis reziumė yra pagrįstas tik publikuota santrumpa, nes pranešimui pasirodant spaudoje išsamus straipsnis nebuvo prieinamas.

Autoriai: Krishnamurthy, M.N., & Telles, S.

Šaltinis: Journal of Gerontological Nursing, 33(2), 17-23. Feb 2007.

Parengė Brigita Paulienė

Pilotinės studijos rezultatai: joga moterims, sergančioms išplitusiu krūties vėžiu

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Ši pilotinė studija tyrė sąmoningumo jogos poveikį trylikai moterų, sergančių išplitusiu krūties vėžiu. Dalyvių amžiaus vidurkis buvo 59 metai (44-75). Programos metu septynios moterys buvo gydomos chemoterapija ir visos dalyvės – įprastu medikamentiniu gydymu. Programos autoriai tikėjosi, kad joga paskatins tris terapinius procesus (entuziastingumą, susitaikymą su liga ir atsipalaidavimą), ypatingai svarbius gydant išplitusį vėžį.

Aštuonias savaites trukusi jogos programa (po vieną dviejų valandų trukmės užsiėmimą per savaitę) buvo sukurta specialiai moterims, sergančioms išplitusiu krūties vėžiu. Kiekvieno užsiėmimo metu buvo taikoma sąmoningo kvėpavimo meditacija, mažo krūvio asanos (pvz. pasilenkimas prie ištiestų kojų sėdint ar stuburo pasukimas gulint), pranajama (pvz. ištęstas iškvėpimas ir kvėpavimas į pojūčius), meditacijos technikos, paskaitos apie jogos filosofijos pritaikymą kasdieniame gyvenime ir malšinant vėžio simptomus (susitaikymą tarp skausmo priepuolių) bei grupinės diskusijos apie jogą ir vėžiu sergančių moterų patirtį. Savarankiškai jogos praktikai namuose tarp kassavaitinių grupinių užsiėmimų paremti kiekvienai dalyvei buvo duodamas jogos kilimėlis, užtiesalas, audio instrukcijos ir iliustruotos knygos-vadovai. Užsiėmimus vedė sertifikuotas jogos mokytojas ir klinikinis psichologas kartu.

Šios pilotinės studijos jėga buvo kasdieniuose dienoraščiuose, kuriuose moterys užrašydavo savo įspūdžius ir savijautą dvi savaites iki aštuonių savaičių trukmės jogos programos pradžios ir per paskutines dvi savaites iki jos pabaigos. Dalyvės dienoraščiuose kasdien užsirašydavo savo pojūčius (skausmą, nuovargį, įtampą, entuziazmą, susitaikymą ir atsipalaidavimą).

Dalyvės pranešė užsiiminėjusios jogos praktika po maždaug 21 minutę kasdien. Analizė parodė, kad dieną po jogos praktikos moterys jausdavo žymiai silpnesnį skausmą ir nuovargį bei žymiai geriau išreikštą pagyvėjimą, susitaikymą su liga bei atsipalaidavimą. Surinkus kasdienius pranešimus ir palyginus suminius programos rezultatus, buvo pastebėtas žymus pagerėjimas entuziastingumo ir susitaikymo srityse.

Dalyvės taip pat sudalyvavo ir tikslinėje grupėje programos pabaigoje. Jų atsiliepimai daugiausiai akcentaco įtampos mažinimo praktikos privalumus bei socialinę paramą, gautą interaktyvioje grupėje su kitomis moterimis, sergančiomis ta pačia liga – išplitusiu krūties vėžiu. Dalyvės sudalyvavo vidutiniškai septyniuose iš aštuonių užsiėmimų, tuo įrodydamos programos tinkamumą moterims, sergančioms vėžiu. Visos dalyvės sakė, kad rekomenduotų programą kitoms moterims.

Autoriai: Carson, J.W., Carson,K.M., Porter, L.S., Keefe, F.J., Shaw, H., & Miller, J.M.

Šaltinis: Journal of Pain Symptom Management, 33, 331-341.

Parengė Brigita Paulienė

Jogos pranajamų komplikacijos

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Šiame straipsnyje pateikti faktai apie pneumodiastinumą, (būklę, kai oras atsiranda krūtinės ląstoje tarp dviejų plaučių), kuris pasireiškė 40 metų vyrui praktikuojant pranajamą. Pneumomediastinumas dažniausiai yra susijęs su trauminiu pažeidimu ar liga, kuri sukelia dažną čiaudėjimą ar vėmimą, ir šis tyrimas informuoja, jog kai kurios pranayamos formos gali būti pakankamai stiprios, kad pamėgdžiotų ligą ar pažeidimą. Pranajama įvardijama kaip viena iš galimų Valsalvos manevro priežasčių. Valsalvos manevras – tai oro kelio uždarymas palaikant didelį spaudimą plaučiuose (kvėpavimo sulaikymas).

Autoriai: Kashyap, A.S., Anand, K.P., & Kashyap, S.

Šaltinis: Emergency Medicine Journal, 24(3), 231. March 2007.

Parengė Ignas Zakarauskas

Joga ir dirbančiųjų kompiuteriu akių nuovargio prevencija

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Straipsnyje pateikiami jogos įtaką regos įtampai ir akių diskomfortui analizavusio tyrimo duomenys. 60 dienų trukmės  atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas atliktas Bangalore (Indija), jame dalyvavo 291 profesionalus kompiuterių vartotojas (24 moterys ir 267 vyrai; amžiaus intervalas 21 – 49 metai; amžiaus vidurkis 32 metai). Dalyviai atsitiktiniu būdu paskirstyti į jogos (n = 146)  ir kontrolės grupes. Tiriamieji asmenys dirbo su kompiuteriu ne mažiau kaip šešias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę.

Jogos grupės nariai jogos praktikai skirdavo po valandą per dieną (penkias dienas per savaitę). Jogos pratimų kompleksą sudarė asanos (15 min.), pranajama – kvėpavimo pratimai (10 min.), sąnarių mankštinimas (10 min.), akių mankštinimas (10 min.) ir kontroliuojama relaksacija (15 min.). Akių mankštą sudarė du pratimai: žvilgsniu sekant judinamą nykštį akys turėjo būti paeiliui nukreipiamos aštuoniomis kryptimis; kito pratimo metu reikėjo nemirkčiojant stebėti liepsną.

Prieš tyrimą ir po jo abiejų grupių tiriamieji asmenys nurodė jaučiamus regėjimo diskomforto simptomus (akių sausumą, dirglumą, perštėjimą, paraudimą, jautrumą šviesai) ir priemones, taikomas jų mažinimui (pvz.: dirbtinių ašarų lašus).

Rezultatai: jogos grupėje nustatytas statistiškai reikšmingas regėjimo diskomforto sumažėjimas, o kontrolės grupėje – padidėjimas. Autoriai teigia, kad teigiamą poveikį jogos grupės asmenų akių būklei galėjo turėti specifiniai akių mankštos pratimai arba bendras naudingas streso mažinimo ir relaksacijos poveikis. Rezultatai teikia vilčių. Deja, iš tyrimo pasitraukė labai daug dalyvių (60 iš jogos grupės ir 84 iš kontrolės grupės). Į tai verta atsižvelgti interpretuojant tyrimo rezultatus ir vertinant šio specifinio metodo pritaikomumą praktikoje.

S. Telles, K.V. Naveen, M. Dash, R. Deginal, N.K. Manjunath

Šaltinis: Head & Face Medicine, 2, 46. 2006.

Parengė Egidijus Nemanius