Švarios mitybos pagrindai (jūsų asmeninis santykis su maistu)

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Daugelis kas mėginote keisti mitybos būdą, norint sustiprėti, numesti ar priaugti svorio susidūrėte su didele dietų pasiūla. Viena jų siūlo atsižvelgti į savo kraujo grupę, kita skaičiuoti taškus ar stebėti veiklos ir suvartotų kalorijų santykį. Pasirinkti kažką sau naudingo tikrai yra iš ko, daug sunkiau yra palaikyti pasiektą rezultatą. Tam reikalingas ne tik kitoks judėjimo ar valgymo įprotis, bet  ir gebėjimas laisvai rinktis.

Straipsnis skirtas norintiems atkurti savo autentišką terpę, būti laisviems renkantis maistą. Čia nerasite patarimų ką ir kada valgyti. Tai įžvalgos klausimai padėsiantys jums patiems pasirinkti.
Ar jums reikalingas kompasas, kad sužinotumėte kur yra šiaurė? Pabandykite atsakyti sau į žemiau pateiktus klausimus, kad vėliau galėtumėte geriau orientuotis.
Dėmesys valgymo įpročiams, „mityba rūke“
• Ar jūs valgote todėl, jog esate alkani? Atidarote šaldytuvą norėdami rasti kažką, kas numalšintų jūsų alkį ar dėl to, jog neturite tuo metu ką veikti. Sėdėdami kine valgote todėl, jog to norite ar todėl, jog  kažką turite savo rankose? Ar pastebite jei persivalgote? Galbūt kas skatina taip elgtis? Ar jaučiate kada esate sotūs?
• Ar neatrodo, jog mašinoms tenka švaresnis „kuras“ negu jums?
• Ar pavalgius norisi prigulti, ar kažką aktyviai nuveikti?
• Ar maistas mums teikia energiją, ar atvirkščiai?
• Galbūt valgydami bandote užslopinti savo neigiamas emocijas?
• Kokioje aplinkoje valgote: žiūrėdami televizorių, spręsdami sunkius uždavinius ar sėdėdami virtuvėje prie stalo?
Intuityvi mityba, „ką šis maistas man suteikia“
• Ar maistas sukelia kaltės jausmą, apgailestavimą, pilvo pūtimą, skrandžio diskomfortą, ar yra maistingas, teikiantis energijos, pakeliantis nuotaiką?
• Ar tai ką valgote jums suteikia jėgų ar jūs jaučiatės dar labiau išsekę?
• Galbūt tai trumpas pasitenkinimo jausmas, bet ilgos nemalonios to pasekmės?
• Egipto piramidės skiriasi, skirtingos, individualios ir sveikos mitybos piramidės.
Maisto turtingo vandeniu suradimas ir supratimas, kodėl to mums reikia
• Kuo ypatingas vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo?
• Vaisiai – arčiausiai gamtos, daugiausiai vandens, greičiausiai pasisavinami.
• Ar pavalgęs jaučiuosi sunkesnis ar lengvesnis?
Natūralus maistas, „nutukę melagiai“
• Chemikalai maiste virsta chemikalais jūsų kūne
• Natūralus maistas – kuo mažiau tarpininkų (grūdai, vaisiai, daržovės, riešutai).
• Ar valgyti sveikai = tapti vegetaru? Kokios yra vegetarizmo rūšys?
• Ar maiste yra daug keistų, nežinomų elementų, konservantų? Kam jie reikalingi?
• Sėlinantis mitybos pakeitimo būdas pvz.: pamėginkite vietoj dviejų šaukštelių cukraus pasitenkinti vienu, neskubėkit, kitaip gazelė gali pasprukti iš po nosies.
• Ar tai maistas? Ar jo klastotė? Apgaudinėdami gamtą, apgauname save.
• Kokie galėtų būti natūralūs prieskoniai?
Valgau ir lieknėju ar valgau, nes gyvenu?
• Persivalgymo era:
1. Maisto kiekis pagal lėkštės apimtį.
2. Galbūt jums gaila išmesti maistą? Man gaila. Kaip tai galėtume išspęst? Maisto pertekliui leisti eikvoti jūsų energiją, o gal benamis katinas jį ras?
3. Nemandagu, baisu nevalgyti? „Už senelį, už tėtį, mamą“
•    Kodėl mažiau valgantys ne retai gyvena ilgiau?
•    Mažiau valgyti – ne badauti, o valgyti mažesnėmis porcijomis.
4. Ar svarbu jausti maisto kvapą, skonį, temperatūrą, jį lytėti?
Stenkitės vadovautis savo vidiniu kompasu, mąstyti pozityviai. Mūsų nuomonė apie tam tikrą maistą gali pagerinti jo kokybę ir atvirkščiai. Būkite laimingi!!! :)

Parengė Ignas Zakarauskas

Pirmo ir antro kursų medicinos studentų požiūris į papildomą ir alternatyvią mediciną

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Apklausa 266 Georgetown medicinos universiteto studentams, besidomintiems jogos terapija, atlikta dėl keletos priežasčių: (1) tai parodo medicinos universiteto studentų požiūrį į alternatyviąją ir papildomą mediciną (APM); (2) tai rodo medicinos studentų susidomėjimą mokymu, norint taikyti (APM). (3) Apklausą sudarė klausimai apie penkioliką APM rūšių. Sąraše buvo meditacija, akupunktūra, aromaterapija, bioelektromagnetinė terapija, biogrįžtamieji ryšiai, chiropraktika, žolelių medicina, homeopatija, hipnozės ir vaizduotės valdymas, masažas, muzika, mitybos papildai, maldos ir dvasinis gydymas, Rolfingas ir gydomasis prisilietimas. Trečiasis punktas leidžia manyti, kad reikalingos IAYT (Tarptautinė jogos terapeutų asociacija) pastangos, kad joga būtų taikoma alternatyvioje ir papildomoje medicinoje (APM).

Didelė dalis studentų į pagrindinius klausimus atsakė teigiamiai: 91% studentų sutiko su konstatavimu, kad “APM apima idėjas ir metodus, iš kurių Vakarų medicina galėtų gauti naudos“. 85% sutiko su teiginiu, kad “ateityje, norint profesionaliai dirbti sveikatos srityje, svarbu žinoti apie APM. Tačiau studentai pastebi daug kliūčių taikant APM metodus. 87% įsitikinę, kad APM praktikavimui yra per mažai įrodymų; 72% pažymėjo kvalifikuotų gydytojų stoką; 63% pažymėjo, kad pagrindinis trūkumas – mažas atlyginimas.

Tik kiek daugiau nei 30% studentų savo pacientams pasiūlytų meditaciją ir paremtų šią priemonę. Apie 20% medicinos studentų norėtų lankyt kursą, kad galėtų rekomenduoti meditaciją pacientams, ir apie 40% norėtų sugebėti kompetetingai perduoti rekomendacijas meditacijos klausimu.

Autoriai: Chaterji, R., Tractenberg, R.E., Amri, H., Lumpkin, M., Amorosi, S.B., & Haramati, A.

Šaltinis: Alternative Therapies in Health and Medicine, 13(1),30-5. Jan-Feb 2007.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė

Trumpalaikė meditacijos praktika gali pagerinti nuotaiką ir atsaką į stresą

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Mokslininkai sutinka, kad trumpalaikė meditacijos intervencija yra neribota, nebrangi ir lengvai įgyvendinama plačiu kontekstu, apimant ir medicinos sritį. 200 dalyvių buvo įtraukti į studijas „Sumažink savo atsaką į stresą“. Dalyviams (reikėjo pasirinkti) buvo duoti nurodymai pasirinkti garsą, žodį arba trumpą frazę, kaip pvz., mantra ir mintyse ją kartoti apie 15 – 20 minučių. Atliekant šią užduotį t.y. pasirinkto garso, žodžio arba trumpos frazės kartojimo metu dalyviams reikėjo užrašyti visas „atėjusias“ mintis ar pojūčius, kurie atitraukdavo dėmesį nuo, šiuo atveju, mantros ir vėl susikoncentruoti į mantrą.

Daugeliu atveju tyrimas buvo atliktas norint apibūdinti smulkiausių instrukcijų svarbą ir gauti naudos. Pirmų pratybų metu, trukusių valandą, dalyviai buvo praktiškai apmokomi ir vėliau gavo nurodymus toliau tęsti praktiką tris mėnesius, du kartus per dieną. Per dvi savaites buvo atliekami trys pakartotiniai susitikimai norint pakartoti instrukcijas ir pagerinti atsakymų kokybę. Dalyviams reikėjo atlikti savianalizę, t.y. nuotaikos, nerimo, streso ir psichogeninių simptomų vertinimą prieš pirmąjį kursą ir per tris tolesnius nustatytus laikus/kursus (4 savaitės, 8 savaitės, 12 savaičių).

133 dalyviai iš 200 (101 moteris ir 32 vyrai; 38 metų amžiaus) užbaigė mažiausiai vieną iš tolesnių kursų. Dalyvių rezultatai parodė žymų „blogos“ nuotaikos, nerimo, streso ir psichogeninių simptomų sumažėjimą. Tokie teigiami pokyčiai įvyko jau po pirmo kurso (po 4 savaičių) ir stabilizavosi per likusius vėlesnius kursus. Svarbu tai, kad dalyviams, kurie meditavo dažniau, pastebėti dar didesni teigiami pokyčiai. Įdomus atradimas ir tai, kad  dalyviams, turintiems aukštai išreikštą neurasteniškumo lygį (asmenybės bruožas susijęs su emocionaliu reagavimu ir negatyviomis nuotaikomis), meditacijos užsiėmimai pasirodė labai naudingi ir daug žadantys.

Autoriai: Lane, J.D., Seskevich, J.E., & Pieper, C.F.

Šaltinis: Alternative Therapies in Health and Medicine, 13(1), 38-44. Jan-Feb 2007.

Parengė Jūratė Pranevičiūtė

Naujas būdas sutrikusiems valgymo įpročiams spręsti: kognityvinės terapijos ir jogos poveikio įvertinimas

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Mokslininkai iš Virdžinijos Commonwealt Universiteto palygino kognityvinės terapijos ir jogos naudą nepasitenkinimą savo kūnų jaučiančioms moterims. 96 koledžo studentai, išsakę nepasitenkinimą savo kūnu, buvo suskirstyti į kontrolinę grupę (30 dalyviai), jogos grupę (33) ar konityvinės disharmonijos grupę (33).

Abiem grupėm tiek kognityvinės terapijos, tiek jogos pratybos buvo taikomos vieną kartą per savaitę 45min. Tyrimas truko šešias savaites. Kognityvinė intervencija buvo taikoma norint padėti moterims atpažinti neigiamus įsitikinimus, susijusius su kūno vaizdu ir idealiu svoriu, suprasti šių įsitikinimų priežastis ir skatinti priešingus (galbūt sveikesnius) įsitikinimus. Jogos intervencija – integrali jogos praktika, įskaitant asanas ir meditacijas, kurių mokė mokytojas iš Tarptautinės jogos sąjungos.

Dalyviams, kuriems buvo taikoma kognityvinė intervencija, pasireiškė žymūs pokyčiai, pakeičiant sutrikusią mitybą, požiūrį į savo kūną, aleksitimiją (sunkumas atpažįstant ir išreiškiant emocijas), nerimą. Dalyviams kontrolinėje ir jogos grupėje pokyčiai nepasireiškė.

Svarstant kodėl kognityvinė terapija buvo efektyvesnė už jogą, autoriai išskiria dvi priežastis. Pirma, tyrimas buvo pritaikytas trumpalaikei intervencijai. Svarbus skirtumas yra tarp žmonių, kurie patys pasirenka jogos praktiką, ir tų, kuriems nebūdingas natūralus potraukis jogai. Jogą pasirinkusios ir ilgą laiką praktikuojančios moterys gali gauti daug naudos, kas nepastebėta šešių savaičių trukmės tyrimo metu.

Antra, netiesioginė jogos praktika, skirta kūno vaizdo suvokimui pagerinti buvo palyginta su tiesioginiu kognityvinės terapijos poveikiu. Tai, kas šiame tyrime nebuvo atliekama, bet dauguma jogos terapeutų instinktyviai taiko, yra dviejų šių priemonių apjungimas. Aš tikiuosi, jog dauguma jogos terapeutų gali sėkmingai padėti žmogui atpažinti ir paveikti neigiamus įsitikinimus, kaip vieną iš savęs pažinimo ir padidėjusio sąmoningumo praktikos dalių.

Autoriai: Mitchell, K.S., Mazzeo, S.E., Rausch, S.M., & Cooke, K.L.

Šaltinis: International Journal of Eating Disorders, 40(2), 120-128.

Parengė Ignas Zakarauskas

Glaukomos progresavimas susijęs su kasdienine sirsasanos (stovėsena ant galvos) praktika

2008 m. Vasaris 15 d., Penktadienis

Šis straipsnis pateikia aiškias išvadas progresyvios glaukominės regėjimo neuropatijos ir regėjimo lauko sumažėjimo, kuris pasireiškė pacientui kiekvieną dieną ilgus metus praktikuojant jogos padėtį sirsasana (stovėseną ant galvos). Du metus progresavęs regėjimo netekimas buvo susijęs su kraujo išsiliejimu ant regėjimo nervo ir padidėjusia akląja dėme akyje. Autoriai padarė išvadą, jog nuolatinis spaudimo padidėjimas akyse, susijęs su jogos stovėsena ant galvos, gali sukelti progresyvų glaukominį nervo pažeidimą ir regėjimo pablogėjimą. Šis tyrimo atvejis atitinka mokslinius faktus apie padidėjusį spaudimą akyse stovėsenos ant galvos metu (Bakran et al., Ophtalmology, 113(8),1327-32), ir teigia, jog dauguma jogos mokytojų pabrėžia atsargumo būtinumą.

Autoriai: Gallardo, M.J., Aggarwal, N., Cavanagh, H.D., & Whitson, J.T.

Šaltinis: Advances in Therapy, 23(6), 921-5. Nov-Dec 2006.

Parengė Ignas Zakarauskas